Naujienų portalo tv3.lt kalbinti senjorai apgailestavo dėl pensijų dydžio ir pasvarstė, kokia pensija leistų oriai gyventi.
Viena gyvenanti vilnietė Ona dalinasi, kad nors ir gali sau leisti nueiti į kavinę ar šiek tiek pakeliauti, Lietuvoje tokiomis sąlygomis pensininkui išgyventi yra labai sunku. Moteris teigia, kad jei pensijos Lietuvoje būtų pakeltos bent iki 800 eurų, jau būtų geriau.
„Vyras išėjo prieš 15 metų, o vaikai gyvena savo gyvenimą. Kiek girdėjom, dabar iki 800 eurų lyg žada (kelti pensijas – aut. past.). Tai būtų visai neblogai“, – sako Ona.
Mitiguojanti Galina tvirtina, kad pensininkams trūksta pinigų ir gyventi yra sunku. Moteris tvirtina, kad nors jos darbo stažas buvo didelis, tačiau dabar pensija nesiekia net pusės tūkstančio eurų. Moteris abejojanti, kad į pensininkų nuogąstavimus bus atsižvelgta.
„Gaunu 450 eurų. Bet reikia ir už butą, ir maistą mokėti, labai trūksta pinigų. Būtų nors kokie 600–700 eurų, būtų šiek tiek lengviau. Reikia derinti pastoviai, taupyti“, – pasakoja Galina.
Tuo tarpu vilnietis Voitekas teigia, kad jei pensininkai per mėnesį gautų apie 1000 eurų, visi būtų patenkinti. Jis priduria, kad valdžios atstovai taip pat turėtų pagalvoti ir apie tuos žmones, kurie gauna išankstinę senatvės pensiją, kadangi jiems pragyventi yra netgi sunkiau.
„Man nėra taip sunku, vidutiniškai – pavalgyt, apsirengt. Jeigu pataupai, kur nors nueini žmogus, negali visai atsijungti nuo pasaulio.
Nėra taip tragiškai, bet, kad būtų daugiau, tai visada gerai. Kovojame ne tik dėl savęs, bet ir dėl jaunimo. Kadangi to antros pakopos fondo aš nesuprantu ir, man atrodo, tai yra skirta kai kam praturtėti, o ne pensininkams“, – nuomonę išreiškė Voitekas.
Kita į mitingą atvykusi pensininkė iš Vilniaus viliasi, kad valdžios atstovai atkreips dėmesį į sunkiai besiverčiančius Lietuvos pensininkus.
„Mes į Europą nuėjom, o pensijos dvigubai mažesnės. Kelia pagal Europą kainas, o pensijos mažos. (...) Kaip man vienai tai užtenka, bet dar turiu anūkus. Reikia ir juos kur nors nuvest ir jau žiūrėk negali pati nei į teatrą normaliai nueiti. 500 eurų gauni, o 39 metų stažas“ – skundžiasi pensininkė.
Po mitingo prie Seimo vyko senjorų eisena link Vyriausybės.
Pasirodė ir prezidento patarėjas
Renginyje dalyvaujantys vyresnio amžiaus asmenys reikalauja „Sodros“ pensijų rezervo, siekiančio 3 mlrd. eurų, perskirstymo, taip pakeliant mažiausias gaunamas pensijas. Anot organizatorių, Lietuva yra paskutinė pagal pensijų dydžius Europos Sąjungoje, o 180 tūkst. žmonių šalyje gauna vos 345 eurų siekiančią pensiją.
Taip pat dalyviai yra nepatenkinti antrosios pensijų pakopos fondais, kadangi jie negarantuoja geresnės pensijos, o jų išmokos nėra indeksuojamos, tad su laiku nuvertėja.
„Mūsų pensijos – tarp mažiausių, o „Sodros“ rezerve 3 mlrd.“, „Lietuva pensijoms skiria 6-7 proc. BVP, o ES – 12 proc. Kodėl?“, „Nutraukite II pakopos fondų finansavimą!“ – tokius plakatus laikė eisenos dalyviai. Taip pat jie nešėsi Lietuvos tautines ir istorines vėliavas bei skirtingų bočių bendrijų ir Pagyvenusių žmonių asociacijos vėliavas.
Prieš eitynes, vienas iš renginio organizatorių, pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius tvirtino, kad institucijos nesugeba pasiekti nustatytų tikslų – pagyvenusiems asmenims suteikti „orią senatvę“.
„Mes bandome judinti valdiškas institucijas, kurios privalo rūpintis žmonių gerove. Bet mes nematome apčiuopiamų rezultatų. Ir kai paklausėme Lietuvos banko įvardinti bent vieną sprendimą, kuris parodytų rūpinimąsi žmonėmis, jie negalėjo įvardinti. Toks darinys gauna algas, bet rezultatų nematoma“, – prie Seimo komentavo jis.
„Dažnai teigiama „ori senatvė“ kažkur nuotolyje sklaido. Niekas iš institucijų negali jos parodyti. Atrodo, kad ši idėja egzistuoja pati sau, atskirai nuo senjorų“, – tvirtino jis.
Tuo metu mitinge pasirodęs prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius aiškino, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda siekė ir toliau sieks greitesnio pensijų didinimo. Anot jo, Prezidentūra taip pat nori „Sodros“ rezervo panaudojimo pensijų didinimui.
„Prezidentas visiškai supranta, ką sako ši bendruomenė. Nuo pat 2019 m. pats pirmas prezidento pateiktas įstatymų paketas buvo tam, kad pensijos augtų greičiau nei atlyginimai. (...) Praėjusių metų pabaigoje prezidentas turėjo vetuoti Vyriausybės įstatymą, kurio buvo norima atidėti mažų pensijų didinimą“, – aiškino V. Augustinavičius.
„Prezidentas taip pat akcentavęs, kad į „Sodros“ rezervą reikia žiūrėti kaip į pensijų didinimo šaltinį. (...) Šioje vietoje tiesiog reikėtų apsibrėžti, koks turėtų būti pensijų rezervas, o likusi dalis būtų panaudota pensijų didinimui“, – pridūrė jis.
Jis pridūrė, kad taip pat bus siekiama užtikrinti, jog iš pensijų fondų būtų lengviau atsiimti santaupas.
„Pensijų fondų reforma negali būti tik kosmetinė. Ir tas įstatymas, kuris teikiamas, bus platinamas“, – teigė jis.
Pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateikti duomenys rodo, 2024 m. vidutinė senatvės pensija didėjo beveik 11 proc. arba 58 eurais, nuo 538 eurų iki 596 eurų. Tuo metu gaunančiųjų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą pajamos 2024 m. auga 11 proc. arba 63 eurais – nuo 574 iki 637 eurų.
Mitingą organizuoja Nacionalinė Bočių bendrijų asociacija ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija.
„Ateikime, kas turi savyje orumo. Pastovėkime ir už tą, kuris gauna skurdžią 365 Eur pensiją. Tokių Lietuvoje – 185 tūkst. žmonių.
Vienybė reikalinga ir vardan mūsų vaikų bei anūkų: kad jie neemigruotų ir jaustųsi saugūs dėl senatvės ateity. Privatūs II pakopos pensijų fondai to negarantuoja, jų žadamos menkos išmokos neindeksuojamos ir tuo metu bus visai nuvertėjusios“, – rašoma mitingo skelbime.
