Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į tokių individualia veikla užsiimančių asmenų pajamas siūloma įskaityti tik 70 proc. iš savarankiškos veiklos jų gaunamų pajamų. Tokias pataisas Seime registravo konservatorės Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė.
Pasak G. Skaistės, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra numatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama 30 proc. bendrų šios veiklos pajamų
„Todėl teisinga būtų tokį patį principą taikyti ir norint gauti paramą, nes visiškai neteisinga žmogaus pinigų srautą laikyti jo pragyvenimui skiriamomis lėšomis“, – BNS tvirtino G. Skaistė.
Tuo tarpu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas tokią pataisą vertina skeptiškai.
„Dabar jau yra panašiai padaryta su kitomis pajamomis iš darbo santykių. Bet su savarankiškai dirbančiais, nežinau, kaip su apskaita jų pajamų, ji labai prasta arba jos visai kartais nebūna. Reikėtų Vyriausybės nuomonės“, – BNS teigė jis.
A. Syso teigimu, „visokios išlygos pašalpų skyrime – ne pats geriausias dalykas“.
Dabar skiriant piniginę socialinę paramą atsižvelgiama į visas kartu gyvenančių asmenų gaunamos pajamos. Tarp jų – ir individualios veiklos pajamas, kurios gaunamos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą.
Piniginė socialinė parama skiriama, kai žmogaus pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas, jeigu didelės būsto išlaikymo išlaidos, ji taip pat skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Konkretų paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato pačios savivaldybės.