Įstatymo projekte numatytos dvi taisytinos socialinės paramos mokiniams rūšys: tai mokinių nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti. Teigiama, kad nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžiai paskutinį kartą buvo keičiami 2014 m., o mokinio reikmėms nesikeitė nuo 2016 m.
Keisti įstatymą paskatino ir Verygos reforma mokyklose
Pasak projektą rengusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus patarėjos Rimos Kurlianskienės, naujas teisinis reguliavimas padėtų užtikrinti sveikos mitybos reikalavimus atitinkantį mokinių maitinimą ir didesnę finansinę paramą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus.
Šiuo metu vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriama nuo 0, 49 iki 2,93 eurų. Mokinio reikmenims per kalendorinius metus skiriama 57 eurų suma. Tokių lėšų, anot projektų iniciatorių, nepasiturinčioms šeimoms nepakankama, nes mokiniui reikalingos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir sportinė apranga, avalynė, o neretai ir mokyklinė uniforma.
Dabar mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (šiuo metu 183 eurai) dydžio.
Įstatymo projektu norima apie 25 procentais padidinti vienam mokiniui vienai dienai nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydžius. Tai reiškia, kad vieno vaiko pusryčiams ir pavakariams skiriama suma būtų nuo 0,61 iki 1,06 euro. Atitinkamai didėtų ir lėšos pietums – nuo 1,33 iki 1,9 euro.
Tokios išvados atliktos įvertinus didėjančias maisto produktų kainas, vadovaujantis Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes, patvirtintu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu bei remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikta informacija apie vidutines mažmenines maisto produktų kainas bei vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius.
Taip pat įstatymo projektu siekiama labiau finansiškai paremti nepasiturinčias šeimas. Kaip teigiama aiškinamajame projekto rašte, tokį rezultatą pasiekti padėtų mokinio reikmenims įsigyti skiriamų lėšų padidinimas nuo 57 iki 76 eurų.
Dar vienas žymus įstatymo pakeitimo projekte numatomas punktas yra tai, kad dėl socialinės paramos mokiniams galėtų kreiptis pats mokinys nuo 14 iki 18 metų. Jam tiesiog reikėtų turėti tėvų sutikimą.
Nemokamu maistu patenkinti ne visi
Remiantis 2018 m. Lietuvos švietimo būklės apžvalga, prasčiausia situacija pagal paramą gaunančių mokinių rodiklį yra Alytaus rajono savivaldybėje. Čia net 42,1 proc. visų mokinių yra socialiai remtini. Taip pat didžiausią paramą gaunančių mokinių sąraše pirmauja ir prasta situacija pasižymi Šalčininkų (33,2), Zarasų (30,3), Ignalinos (30,1) rajonų ir Kalvarijų (28,4) savivaldybės.
Lyderiaujančias pozcijas teigiama prasme užima Klaipėdos ir Vilniaus (4,1), Kauno (6,6), Palangos (5,9) miestų ir Utenos rajono (7,4) savivaldybių mokyklos.
Būtent Utenos Dauniškio gimnazijos socialinė pedagogė Laura Peršonienė tv3.lt portalui pasakojo, kad iš 427 mokykloje besimokančių moksleivių 27 yra suteikiamas nemokamas maitinimas. Tačiau, pasak pedagogės, tikrai ne visi šia galimybe linkę pasinaudoti.
„Gimnazijoje yra 27 mokiniai, kurie gauna nemokamą maitinimą, bet valgančių reguliariai ir pastoviai yra apie 23. Dėl kažkokių priežasčių vaikai nevalgo. Aš jiems siūlau, primenu, kad jūs turite šią teisę, jūs ateikit. Na, be jie neateina. Jie gauna ir maisto lauknešėlius atostogoms, savivaldybė skiria, bet jie net jų neateina atsiimti.
Būna, kad vaikai atsisako valgyti, nes jiems yra gėda. Jie sako, kad man gėda, kad mane pamatys, kai duodu talonėlį valgyklos darbuotojai. Individualaus pokalbio metu stengiamės paaiškinti, kad yra tokių vaikų, kurie valgo ir nereikia gėdytis, ne tu vienas mokykloje toks. O kiti vaikai kaip tik didžiuojasi tuo, netgi draugui nuperka bandelę, pasidalina“, – pasakojo gimnazijos socialinė pedagogė L. Peršonienė.
Socialinė parama priverčia išpuikti
O Alytaus rajone įsikūrusios ir daugiausia mokinių turinčios Simno gimnazijos direktorius Edvardas Jakubavičius tikino, kad siekiant sumažinti socialinę nelygybę, nemokamas maitinimas turėtų būti suteikiamas ne tik socialiai remtiniems, bet visiems be išlygų mokiniams.
„Socialiai remtinos šeimos, ypač kaimo vietovėse, kur yra ta trečioji, ketvirtoji vadinama Lietuva, atlyginimai nesiekia to vidutinio atlyginimo, koks yra Vilniuje, Klaipėdoje ar Kaune. Taigi norint išlaikyti tą socialinį teisingumą, mano nuomone, visiems vaikams turėtų būtų suteikiamas nemokamas maitinimas, pavyzdžiui pradinukams.
Nes ta riba yra labai slidi ir skirtumas tarp paramą gaunančių ir jos nesulaukiančių šeimų bei jų atlygių dažnai nėra toks didelis. Socialiniai remtini vaikai kartais ir būna išpaikę dėl šito dalyko. Vieni turi pirkti, nors tėveliai, tarkime, 100 eurų daugiau gauna, o kitas daugumą dalykų gauna dykai“, – mintimis dalijosi E. Jakubavičius.
Preliminariais skaičiavimais, palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, papildomai reikės apie 6,4 mln. eurų, iš jų: iš valstybės biudžeto – apie 5,4 mln. eurų (iš jų Švietimo ir mokslo ministerijai – apie 80 tūkst. eurų), iš savivaldybių biudžetų (gamybos išlaidoms finansuoti) – apie 1,0 mln. eurų.
