Didysis barjerinis rifas yra žinomas, kaip didžiausia gyva struktūra Žemėje, su milžiniška bei painia jūrų sistema, kuri yra pusės Prancūzijos dydžio. Ten gyvena ir maitinasi daugiau nei 1500 žuvų rūšių. Dėl šylančio vandens šios rūšys kovoja dėl išlikimo, ieško naujų gyvenviečių.
Šilto vandens bangos bando pražudyti jų namus jau antrą kartą per pastaruosius 12 mėnesių. Šį kartą, deja, yra dar blogiau. Pernai tokį reiškinį sukėlė užsitęsęs El Niño reiškinys (natūralus atšilimo laikotarpis tropikuose), o 2017 metais tokio reiškinio nėra, atšilimas vyksta savaime, kaip rašoma National Geographic.
Klimato kaita
Robert Richmond, mokslininkas iš Havajų universiteto, Kewalo jūrų laboratorijos, pastebėjo, kad koralų blukimo reiškinys tapo sunkesniu, nei anksčiau. Pastaruoju metu jis trunka ilgiau. Mokslininkas mano, kad nėra abejonių, jog tai susiję su klimato kaita.
Kiti mokslininkai pritaria, jog tai vyksta dėl klimato kaitos.
Terry Hughes, mokslininkas iš Džeimso Kuko Universiteto, minėjo, jog vandenyno temperatūra didėja, ir laikui bėgant koralams teks susidurti su vis dažnėjančiais šylančio vandens pavojais.
Dr. James Kerry, mokslininkas, kuris kartu su T. Hughes atliko koralų tyrimą pastebėjo, kad blukimo paplitimas rodo, jog atsigavimas bus beveik neįmanomas, kai kuriose Didžiojo barjerų rifo vietose. Net sparčiausiai augantiems koralams atsistatymas užtruktų mažiausiai dešimtmetį, o kuomet šilto vandens antplūdžiai įvyksta po du kartus per metus, tai tampa neįmanoma.
Norint užkirsti kelią koralų blukimui, mokslininkai mato vienintelę išeitį – klimato kaitos stabdymą. T. Hughes įspėjo, kad reikia mažinti anglies dvideginio dujų išmetimą į atmosferą, kitaip, koralų išsaugoti nepavyks.