Kita šių metų pilnatis pasirodys jau rytoj, balandžio 11 dieną. Balandžio pilnatis yra žinoma, rausvosios pilnaties pavadinimu. Šis terminas kilo nuo rausvų samaninių žolių bei laukinių gėlių vadinamų Palaipiniais flioksais, kurie pavasarį plačiai paplinta JAV. Taigi, toks pavadinimas visai nereiškia, kad Mėnulis bus rausvas.
Balandžio pilnatis kartais vadinama rausvąją pilnatimi todėl, kad taip ją vadina amerikiečiai. Pavadinimas atkeliavo iš Amerikos indėnų kalendoriaus. Mėnulis turi pavadinimus ir lietuvių kalboje, pas mus jie sutampa su mėnesiais.
„Mėnesiai skaičiuojami pagal Mėnulį, jų pavadinimai, tokie pat. Mes turime rugpjūtį, rugsėjį, gruodį, sausį... Įvairūs kitoniški mėnulio pavadinimai imami iš Amerikos indėnų Mėnulio kalendoriaus. Ten jų yra įvairių: ir sniego, ir vilkų, ir kiti“, – mini etnologas Jonas Vaiškūnas.
Kaip priskiriami pavadinimai?
Pavadinimai mėnesiams priskiriami pagal tai, kas svarbiausia vietovėje gyvenantiems žmonėms, mums buvo svarbu žemdirbystė, indėnams – medžioklė.
„Sezoniniai Mėnulio pavadinimai siejami su tam tikro metų laiko ypatybėmis. Lietuvoje dėka interneto, dėka globalizacijos plinta įvairūs pavadinimai, vienas jų – kiniški gaidžio metai. Mes persmelkti svetimom tradicijom, tai nėra labai blogai, bet jos tempia užmarštin mūsų lietuviškus pavadinimus. Juk šiemet yra Vydūno metai, tautinių rūbų metai, Algirdo Juliaus Greimo metai, o mes gaidžio metus švenčiame“, – kalbėjo etnologas J. Vaiškūnas.
Pilnatys būna visai ne pilnos
Kiekvieną mėnesį Mėnulis Žemei parodo beveik pilną savo veidą.
Kas mėnesį į Žemę atsisuką ta pati Mėnulio pusė, bet dalis jos lieka šešėlyje. Tik tuomet, kai Mėnulis, Žemė ir Saulė yra idealiai išsirikiavusios tiesėje Mėnulis tampa 100 proc. pilnu, šis išsirikiavimas sukuria ir Mėnulio užtemimą.