„Labai svarbu yra kur mes tuos pinigus investuosim. Aš vardinčiau taip – mums dabar reikėtų tolimojo smūgio galimybes stiprinti, „HIMARS“ pajėgumus reikia stipinti, taip pat vidutinio ir artimojo nuotolio oro gynyba“, – BNS penktadienį sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
„Reikia pasižiūrėti, gal 5–6 proc. leidžia kalbėti ir apie „Patriot“ oro gynybos sistemą“, – pridūrė jis.
Pasak jo, didinant finansavimą reikia kurti trečią artilerijos batalioną ir užbaigti modernaus kario programą.
Pasak krašto apsaugos sistemos pareigūnų bei politikų, 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skiriami 5–6 proc. leistų greičiau išvystyti kariuomenės diviziją.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Pernai VGT skelbė, kad apie 3 proc. BVP iki šiol siekęs Lietuvos finansavimas gynybai nebus pakankamas sukurti diviziją iki 2030 metų dėl brangių tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bei būtinybės įrengti tinkamą infrastruktūrą.
Vis tik dabar teigiama, jog didesnis gynybos biudžetas leis greičiau atlikti avansinius mokėjimus už įvairią Lietuvos perkamą ginkluotę.
Lietuva dar šiemet ketina atlikti avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų.
„Tikiu, kad tankus galima paankstinti, bet ar galima paankstinti pėstininkų kovos mašinų CV-90 įsigijimą aš turiu abejonių, dėl gamybinių pajėgumų, dėl gamybinės eilės. Be abejo, reikia žiūrėti į tai, kad divizija yra ne tik ginkluotė, tai yra infrastruktūra, personalo parengimas, rezervas, daug kompleksiškų veiksnių, kurie priklauso ne tik nuo pinigų“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
