Prie Vyriausybės penktadienį susirinkę pedagogai reikalauja valdžios neslėpti sutaupytų švietimo sistemos lėšų ir atlygį švietimo darbuotojams kelti labiau nei kitiems biudžetininkams.
"Pagrindiniai reikalavimai yra darbo užmokesčio didinimas iki 50 proc. Pinigų tam tikrai yra: praėjusiais metais, kai mes inicijavome lėšų panaudojimo švietimo sistemoje patikrinimą, buvo pripažinta, kad 50 milijonų buvo sutaupyta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus. Kur dingo lėšos, skirtos mokinio krepšeliui? O kur dar lėšos reorganizuojant mokyklas, optimizuojant švietimo tinklą? Kur nugaruoja lėšos?", - klausė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ŠDPS) Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Jis BNS pažymėjo, kad bent nuo sausio 1 dienos mokytojams atlyginimai turi būti didinami labiau nei kitiems biudžetininkams.
"Būtent mokytojams, kaip atskirai tikslinei žmonių grupei, ne kaip visiems biudžetininkams. Mes neprieštaraujame, kad visiems biudžetininkams yra keliama 11 proc., bet ta atskirtis, mokytojų atotrūkis nuo vidutinio tarnautojo atlygio, jis išlieka. Norint mokytojus pritempti prie vidutinio atlygio, reikia juos išskirti į atskirą grupę ir jiems tikslingai didinti atlyginimą", - piketuotojų reikalavimus dėstė ŠDPS atstovas.
Jis taip pat pažymi, kad pinigų atlyginimams nerandantis premjeras Gediminas Kirkilas "nesako tiesos".
Pikete taip pat reikalaujama saugių darbo sąlygų mokyklose ir didesnių socialinių garantijų mokytojams. Jei Vyriausybė po profesinės pedagogų šventės dieną surengto piketo "nesumikštės", pedagogai sako jau suplanavę ir lokalius streikus.
Tuo metu naujosios ŠDPS vadovės Rūtos Osipavičiūtės pavaduotoja Rasa Jasmontienė tokius reikalavimus vadina "perdėtais" ir "neatitinkančiais tikrovės".
"Tai jeigu visiems mokytojams atlyginimus pakelsime 50-čia proc., tai reikės antro valstybės biudžeto. Čia kažkokia nesąmonė. Mūsų pusė pasisako už normalias derybas su ministerija ir Vyriausybe, o Aleksas Bružas (buvęs profsąjungos vadovas - BNS) čia kelia aliarmus, nes visą vasarą nieko nedarė, o dabar tikisi, kad taip pavyks išsilaikyti", - BNS aiškino R.Jasmontienė.
Jos teigimu, piketai nepagerins mokytojų situacijos, būtina derėtis, kad darbo užmokestis švietimo darbuotojams kiltų bent tolygiai su kitų sričių darbuotojų atlyginimais.
Kaip BNS aiškino piketuotojų oponentams atstovaujanti R.Jasmontienė, šiuo metu yra deramasi su Lietuvos mokytojų profesine sąjunga bei Krikščioniškąja mokytojų švietimo sąjunga ir siekiama suformuoti bendrą derybinę poziciją ir bendrus reikalavimus Vyriausybei.
Tuo metu piketo organizatoriams priimtinos radikalesnės priemonės kovoje už didesnį darbo užmokestį.
"Aš manau, kad derybų arsenalas jau yra išsekęs. Jeigu viena pusė nesilaiko duoto žodžio, tai kokios gali būti derybos? Derybos turi remtis lygiaverte pagarba, sąžiningumo principais. Mes irgi nesiruošiame apsiriboti šiuo mitingu, kadangi tikrai manome, kad Vyriausybė po šio mitingo nesuminkštės, mes ketiname pereiti prie lokalinių streikų", - dėstė E.Jesinas.
Švietimo darbuotojams buvo žadama padidinti atlyginimus penktadaliu nuo šių metų rugsėjo, tačiau pažadai ir liko pažadais, nes Vyriausybė nerado papildomų lėšų biudžete.
Tai sukėlė visuotinį pedagogų nepasitenkinimą, todėl premjeras G.Kirkilas bei švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė tikina, kad švietimo darbuotojų atlyginimai 11 proc. didės nuo kitų metų sausio 1-osios.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų 2-ąjį ketvirtį vidutinis mokytojų atlyginimas siekė 1793 litus, vidutinis visų darbuotojų darbo užmokestis - 1826 litus, o valstybės tarnautojų - 1847 litus.
