Psichologė Silvestra Markuckienė, pažymi, jog didžiosios metų šventės asocijuojasi su dovanomis, pramogomis ir kitokių vaikų lūkesčių išpildymu. Visa tai reikalauja išlaidų, tačiau kiekviena šeima skirtingai sprendžia tokius iššūkius. Svarbiausia – išradingumas.
Psichologės nuomone, šiuo klausimu iš daugiavaikių šeimų galima pasimokyti daugelio dalykų: kaip planuoti ir tvarkyti reikalus buityje, kaip teisingai paskirstyti laiką, iš kur pasisemti jėgų ir kaip atsistatyti, įveikti nuovargį. Tačiau vienas svarbiausių dalykų – kaip išmokti tiesiog būti kartu, kai vienuose namuose gyvena tiek daug skirtingus poreikius, emocijas ir nuomones turinčių žmonių.
„Didelės šeimos dažniausiai yra atradusios būdą, kaip visiems būti kartu ir tuo pačiu atrasti savo individualią erdvę. Jie ieško kompromisų ir stengiasi išlaikyti šeimos jausmą. Tokios šeimos kasdienybėje susiduria su begale iššūkių – galėtume pasimokyti, kaip jie susitvarko“, – sako S. Markuckienė.
Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių programų koordinatorė Anastasija Pydyk, sako, kad pirmiausia tokios iniciatyvos suteikia progą pasidalinti dėmesiu, sutelkia šeimą: „Tokie renginiai pasitarnauja kaip bendravimo priemonė. Šiais laikais daugeliui labai trūksta to bendrumo. Ir galiausiai, bet kuriam žmogui dovanos – nesvarbu, materialinės ar ne – suteikia džiaugsmo ir atsiminimų, ypač per šventes“, – įsitikinusi ji.
Dešimt vaikų auginantis našlys Kastytis džiaugiasi, kad jo didelei šeimai buvo padovanota kalėdinė šventė. „Kalėdų senis atnešė ne tik dovanų vaikams, bet ir jausmą, jog žmonių gerumas mus visus sujungė į dar stipresnę šeimą. Mažieji iki pat vakaro negalėjo atsitraukti nuo eglutės ir neleido užgesinti lempučių“, – sako daugiavaikis tėvas“, – sako daugiavaikis tėvas.
Paklaustas, kaip jam pavyksta susitvarkyti su šventiniais rūpesčiais, Kastytis atsako, kad jo šeima į Kalėdas žiūri paprasčiau, niekada nėra jautusi vadinamosios kalėdinės karštinės. „Kitaip, organiškai, priimame šią šventę, ji mums susijusiu su Kristumi. Žmona visada sakydavo, jog nėra kur beprasmiškai skubėti. Viskas įvyksta laiku ir vietoje. Tereikia į viską žiūrėti paprasčiau, su ramybe ir tikėjimu“, – sako jis.
Tuo metu psichologė siūlo nepasiduoti švenčių karštinei ir prisiminti, kas yra svarbiausia: „Ar tikrai svarbu tik nupirkti tą dovaną? Žinoma, tėvams labai smagu matyti spindinčias vaiko akis, kai jis gauna išsvajotąją dovaną. Tėvai tuomet gauna du dalykus: gerą emociją, nes sugebėjo pradžiuginti vaiką, ir pasididžiavimą savimi kaip tėčiu ar mama. Visgi, kartu praleistas laikas yra daug didesnė investicija, nei pinigai“, – sako ji.
Psichologė aiškina, jog stresas šventiniu metu kyla todėl, kad esame įsitikinę, jog privalome išpildyti savo pačių ir aplinkinių iškeltus lūkesčius: „Tačiau kyla klausimas, ar tas įsivaizdavimas atneša man ir mano šeimai būtent tai, ko tikiuosi – džiaugsmo, ramybės, bendrystės? Jei ne, ar tai tikrai reikalinga? Ar momentinis naujo daikto džiaugsmas vertas viso streso ir nuotaikų kaitos, kurią patiriu?“
Kitas svarbus dalykas, į kurį psichologė pataria atkreipti dėmesį šventiniu laikotarpiu yra tai, kad vieni vaikus auginantys daugiavaikių šeimų mamos ar tėčiai švenčių metu gali jaustis vieniši ir apleisti. Šventės jiems gali kelti nemalonias – praradimo, neturėjimo, liūdesio – asociacijas. Tuomet svarbu, kad jie pamatytų, jog yra daugiau tokių pat žmonių kaip jie. Kartu su suvokimu, jog jie yra ne vieni tokie vieniši, ateina palengvėjimas.
Be to, daugiavaikių šeimų tėvai turi būti stiprūs psichologiškai ir todėl, kad jiems dažnai tenka atlaikyti tam tikrą vaikų nepasitenkinimą esama situacija. Pavyzdžiui, paaugliai gali pradėti klausinėti, kodėl kiti vaikai turi daugiau nei jie, ar kam iš viso reikėjo gimdyti tiek daug vaikų. Psichologė sako, kad bet kokios kitos, asmeninės šeimos šventės yra puikus būdas kurti ir stiprinti bendrystės jausmą. Bendri ritualai, tradicijos suteikia psichologinę atramą ir stabilumą, šeimos jausmą. Visi šie dalykai sujungia ir stiprina santykius, net jei kartais požiūriai ir nuomonės šeimoje išsiskiria.
