Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas naujienų portalui tv3.lt tvirtina, kad prieš žiemos atostogas lankomumas suprastėjęs.
„Šiuo metu kai kuriose klasėse nėra iki 6 mokinių, kai kurie prieš išvykdami suderino, ką reikės išmokti savarankiškai, tai yra labai sveikintina, taip ir turėtų būti, kiti galbūt derino su mokyklos administracija, tačiau mokytojams nepranešė.
Pasisakau už tvarką, kai sprendimą dėl vaikų galimybės nedalyvauti pamokose priimtų mokykla. Šiuo metu užtenka tėvams parašyti prašymą, mokykla neturi galimybės neleisti išvykti“, – sako M. Karanauskas.
Jis priduria, kad pasitaiko atvejų, kai mokinys kelias savaites nedalyvauja pamokose, o vėliau paaiškėja, jog jis atostogavo bei savarankiškai nesimokė. Anot M. Karanausko, taip neturėtų būti.
„Nėra blogai, kad vaikai išimtiniais atvejais su šeima išvyksta kelioms dienoms atostogauti – svarbu, kad iš anksto aptartų su mokytojais, ką reikės išmokti savarankiškai.
Mokytojams taip pat turėtų būti suteikta galimybė atostogauti ne tik mokinių atostogų metu. Svarbu tai suderinti su administracija, pateikti užduotis pamokoms. Mokinių atostogų metu kelionės įprastai ženkliai būna brangesnės, atostogaujant kitu metu mokytojams pavyktų sutaupyti“, – pažymi mokytojas.
Mokyklose atostogos vyksta ne tuo pačiu metu
M. Karanauskas teigia, kad sumažėjęs lankokumas prieš atostogas tendencingas kiekvienais metais, tačiau šiemet prisidėjo ir tai, kad skirtingose mokyklose atostogos vyksta ne tuo pačiu metu.
„Toks klausimas kyla, kodėl tai nėra suderinta, galbūt būtų visiems patogiau vieną savaitę atostogauti“, – svarsto M. Karanauskas.
Toks klausimas kyla ir kai kuriems tėvams. Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Anželika piktinasi, kad jos vaiko mokykloje atostogos savaite anksčiau nei daugelyje kitų mokyklų.
„Kaip šeimoms, kurių vaikai lako skirtingas mokyklas? Visiškai jokios logikos tėvų ir vaikų atžvilgiu“, – tvirtina Anželika.
Ragina įteisinti vieningą tvarką – atostogos tuo pačiu metu
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos vadovas ir Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus vadovas Dainius Žvirdauskas tvirtina, kad didžioji dauguma mokyklų turėtų planuoti mokinių atostogas tuo pačiu metu.
„Atostogų laikas gali skirtis tik įstaigose, kurios yra privačios. Galbūt kai kuriose profesinio ugdymo įstaigose taip pat skiriasi tvarkaraščiai, tai didžioji dauguma savivaldybių ir ministerijos pavaldumo švietimo įstaigų bendrajame ugdyme atostogas turėtų planuoti identišku metu“, – teigia D. Žvirdauskas.
O Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme tvirtinama, kad mokyklos atostogų datas keisti gali.
„Bendrojo ugdymo planuose nustatyta, kad 2024 m. žiemos atostogos mokiniams trunka nuo vasario 19 d. iki vasario 23 d. Mokykla, suderinusi su mokyklos taryba ir savivaldybe ar kitu mokyklos savininku, gali keisti atostogų datas, bet ne trukmę“, – akcentuojama atsakyme.
Lankomumas prieš atostogas suprastėja ir dėl kitų priežasčių
Tačiau M. Karanauskas priduria, kad atostogos skirtingu metu nėra didžiausia bėda. Problema didesnė tame, kad per mokinių atostogas kainos yra ženkliai didesnės keliaujant, todėl tėvai gudrauja ir į keliones su vaikais išvažiuoja 3–4 dienos prieš mokinių atostogas.
„Šiais metais tokia situacija, kad penktadienis yra nedarbo diena, galbūt kiti tėvai pagalvojo, jog tas 4 dienas nelankyti pamokų nėra blogai, tai ir prisidėjo prie mažesnio mokinių dalyvavimo pamokose“, – sako mokytojas.
D. Žvirdauskas taip pat sutinka, kad kelionių organizatoriai dažniausiai geresnius ir pigesnius pasiūlymus pateikia ne mokinių atostogų metu, todėl tėvai vaikus išsiveža 2–3 dienomis anksčiau arba vėliau po atostogų grįžta.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas ir Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius Darius Mockus anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė, kad dažnai tėvai skundžiasi, jog mokinių atostogų metu kažkur išvykti yra žymiai brangiau nei kitu laikotarpiu.
„Todėl tėvai vežasi [mokinius į keliones] ne mokinių atostogų metu, nes taip tiesiog yra pigiau. Tai aš keliu klausimą, ar čia nėra vartotojų teisių pažeidimas, ar valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba, neturėtų pasidomėti, ar toks dirbtinas kainų pakėlimas mokinių atostogų metu nepažeidžia tėvų ir mokinių interesų ir pasipelnoma iš to“, – tada paminėjo D. Mockus.
Griežtesnė pateisinimų tvarka pasiteisino
D. Žvirdauskas sako, kad tėvai turi galimybę pateisinti 5 praleistas dienas per mėnesį, todėl jas pateisinę gali važiuoti ilsėtis. Tačiau jis tvirtina, kad dabar tokių kelionių pamokų metu yra sumažėję.
„Specialios analizės nedariau, bet aš girdėjau, kad įvedus naują pamokų pateisinimo tvarką tokių atvejų mažiau, nežinau, kiek mažiau, bet mažiau“, – sako pašnekovas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad nuo 2023 metų rugsėjo 1-osios pasikeitė pamokų pateisinimo tvarka. Dabar tėvai gali pateisinti 5 dienas per mėnesį, kurias vaikas praleido dėl ligos.
Papildomai pamokų praleidimas gali būti pateisintas tėvų dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių, bet ne daugiau nei 3 dienos per pusmetį ar ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą. Taip pat atlaidžiai žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja labai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma.
Mokytojas M. Karanauskas tvirtina, kad šie pokyčiai davė teigiamų rezultatų.
„Pastebiu iš tėvų kur kas didesni atsakingumą. Jeigu seniau tik informuodavo, kad išvyks, tai dabar stengiasi tuos terminus, kurie nustatyti ministerijos, įtilpti.
Nebebūna tokiu atvejų arba jie būna labai retai, kai vaikas išvyksta ilgiau nei savaitę, tai tokie atvejai labai labai reti būna“, – teigia mokytojas M. Karanauskas.
ŠMSM pateiktame atsakyme teigiama, kad tėvai tikrai atsakingiau žiūri į mokyklos lankymą.
„Manome, kad tvarka pasiteisino. Rugsėjo, spalio ir gruodžio mėnesiais lankomumas gerėjo, lyginant su atitinkamais praeitų metų mėnesiais: 23 proc., 14 proc. ir 15 proc. Kol kas nėra planų keisti lankomumo aprašo“, – rašoma atsakyme.
ŠMSM nurodo, kad lankomumas priklauso nuo sergamumo. Lapkričio mėnesį, kai buvo fiksuojamas didelis infekcinių ligų diagnozių skaičius (47 proc. augimas), lankomumas prastėjo 22 proc. Sausio mėnesio pirminiais duomenimis net 36 proc. išaugo praleistų pamokų skaičius (duomenys preliminarūs).
Tai taip pat sietina su itin dideliu sergamumu, nes fiksuojamas išaugęs bendras gyventojų apsilankymų gydymosi įstaigose skaičius bei infekcinių ligų diagnozių skaičius lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu.
Už piktybinį pamokų nelankymą kviečiamos vaiko teisės, skiriamos baudos
Remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo projektu, kai mokinys negali atvykti į pamokas, tėvai iš anksto ir raštu elektroniniame dienyne ar kitu būdu turi pranešti mokyklai ar klasės auklėtojui. Jei nieko nebuvo pranešta ir mokinys neatėjo į pamokas be pateisinamos priežasties, tai tuomet mokykla turi informuoti tėvus, kad jų vaikas praleido pamokas ir kad tai fiksuojama kaip nepateisintas laikas.
Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra jokios informacijos apie ilgalaikes ligas, tuomet pirmą kartą mokyklą įspėja tėvus apie jų pareigas. Jei pamokų praleidimai be pateisinamų priežasčių kartojasi, tada jau vaikas gali būti svarstomas mokyklos vaikų gerovės komisijoje.
Kai tai neveikia ir mokinys tris ar daugiau kartų per mokslo metus nelanko pamokų be pateisinamų priežasčių, tokiu atveju mokykla kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba.
O turėdama informacijos apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalo kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Vaiko teisės tokiais atvejais imasi tirti situaciją, lankysis šeimoje, nurodys savivaldybių įstaigoms, kokių paslaugų gali prireikti šeimai.
Blogiausiu atveju, kai tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, jiems gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, tik paskui einama prie baudų.
„Jei mokinys nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, mokykla, išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės merą su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo“, – rašoma ministro įsakyme.
Minimali priežiūra yra susijusi su įvairiais įpareigojimais mokiniui ir tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos: tai gali būti įpareigojimai vaikui lankytis pas atitinkamus specialistus, lankyti dienos centrą, dalyvauti sporto, meno ar kitoje terapijoje, gydytis psichikos ar elgesio sutrikimus.
