Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos.
„Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade. Ar jiems kelti turėjome partnerių Europoje? Niekam ne paslaptis, kad teisinių ginčų su Rusija turi ir Didžioji Britanija. Taigi britai galėjo padėti, su jais reikėjo dirbti“, - dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė Europos parlamento narė M. Starkevičiūtė.
Kitas klausimas, pasak M.Starkevičiūtės, „Družbos“ naftotiekis ir žaliavos tiekimas turėjo rūpėti ir Lenkijai, kurios kompanija „PKN Orlen“ valdo Lietuvos naftos bendrovę „Mažeikių nafta“.
„Ar tik lietuviams yra svarbu, kad nafta ten tekėtų. Gal tai svarbu ir Lenkijai? Kodėl šio klausimo pateikimas nekoordinuotas su Lenkija? Kodėl likome vieni?“, - svarstė europarlamentarė.
Jos nuomone, Lietuva neatlieka vadinamųjų namų darbų, t. y. per mažai bendrauja personalijų lygiu, kad išaiškintų šaliai aktualias problemas.
„Ir šiuo atveju geri Lietuvos ketinimai atrodo keistai tik todėl, kad mūsų diplomatija neieškojo partnerių. Galime kalbėti ir vieni, tačiau sutikime, kai kartu kalba visos ES šalys, tai Rusijos reakcijos ir sprendimai taip pat kitokie“, - priekaištavo M. Starkevičiūtė.
Su M. Starkevičiūtės kritika sutiko Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. Portalui „Balsas.lt“ jis pripažino Lietuvos diplomatijos darbo trūkumus.
„Tai, kad Lietuvos pozicijos nepalaikė nė viena iš ES valstybių ir ypač mūsų kaimynai lenkai, latviai bei estai, rodo tam tikrą Lietuvos diplomatinio darbo broką. Dėl to nekyla jokių abejonių. Jei nebūtų buvę šitokio broko, be abejo, viena kita valstybė Lietuvą būtų palaikiusi“, - sakė J. Karosas.
Diplomatijos padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. Iš Lenkijos grįžęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas teigė, kad Lenkija su Lietuva bus solidari.
„Iš mano pusės pagrindinis klausimas - tai solidarumas šituo klausimu, primenant, kad mes buvom solidarūs su Varšuva „mėsos ginčuose“ su Maskva. Ir kolegos lenkai sutiko, kad turėtų taip būti, aiškinosi įvairiai, detalių neminėsiu, bet sutiko, kad reikia skubiai pravesti konsultacijas diplomatiniu lygiu.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas turėjo jau vakar skambinti (bet vakar mums išeiginė buvo) ir tuojau pat pradėti konsultacijas, kaip čia ką palaikyti“, - antradienį per pusryčius su žurnalistais sakė Lietuvos parlamento vadovas.
Anksčiau Lenkija yra blokavusi ES ir Rusijos derybas, nes pastaroji uždraudė lenkiškos mėsos produkcijos importą į šalį. Tuomet lenkai susilaukė Lietuvos paramos, o Rusijai atšaukus embargą, Lenkija savo veto atsiėmė.
Č. Juršėnas teigia, jog klausimą dėl paramos blokuojant ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimą kels ir vizito Vokietijoje metu gegužės 7-10 dienomis.
„Tai yra veto, ir tai yra visos Europos vertybių patikrinimas: ar mums rūpi vertybės, ar mums rūpi pragmatiški klausimai, kaip mums kad susidaro vaizdas kalbantis“, - sakė Seimo pirmininkas.
Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Šalys sutarė, kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
