Pasak Europos vėžio organizacijos, pandemijos laikotarpiu vien Europoje buvo nediagnozuota 1 mln. vėžio atvejų, neatlikta 100 mln. ankstyvos patikros testų, kas antras žmogus su įtariamais vėžio simptomais negalėjo skubiai patekti pas specialistus.
Lietuvoje situacija kitokia nei visoje Europoje
Nacionalinio vėžio instituto lep. direktorė prof. dr. Sonata Jarmalaitė sako, kad Lietuvoje situacija buvo kiek kitokia.
„Nors čia stacionarinės paslaugos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams buvo priskirtos neatidėliotinų sveikatos priežiūros paslaugų kategorijai, todėl visi pacientai, turintys vėžio diagnozę ir atvykę į tretinio lygio ligoninę, paslaugas gavo.
Kiek kitaip buvo su pacientais, kuriuos liga ištiko pandemijos metu. Šeimos gydytojų konsultacijos buvo menkai prieinamos, siuntimo onkologo konsultacijai nesant aiškių simptomų jie galėjo ir negauti“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Pasak profesorės, Nacionaliniame vėžio institute 2020 m. lyginant su 2019 m. vėžio diagnozei patvirtinti skirtų radiologinių tyrimų mažėjo 16 proc., endoskopinių tyrimų beveik trečdaliu.
„Nenustatytos diagnozės vėliau buvo skaičiuojamos sumažėjusiu operacijų dėl vėžio skaičiumi. Per 2020 metus NVI stacionare gydėsi beveik dviem tūkstančiais mažiau pacientų nei 2019 m., operacijų skaičius mažėjo apie 10 proc.
Laiku gydymo negavę pacientai vėliau atvyko ar dar atvyks su pažengusių stadijų vėžiu. Jau 2020 metų pabaigoje suvedę klinikos statistiką pastebėjome ankstyvų stadijų plaučių ir storosios žarnos vėžio atvejų mažėjimą, o vėlyvųjų stadijų ligos padaugėjo bene dvigubai. Laimei, kitų rūšių vėžio statistika tokių liūdnų tendencijų neparodė.
Kita pandeminio periodo rykštė – sustabdytos ar nepilnu aktyvumu vykdytos vėžio ankstyvosios patikros programos. Valstybinės ligonių kasos duomenimis 2020 m. Lietuvoje nebuvo nustatyta 600 onkologinių susirgimų, kurie būtų nustatyti profilaktinių programų metu. NVI pandemijos metu prevencinių tyrimų apimtys krito perpus“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Todėl dabar, Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajev kviečia suskubti tikrintis gyventojus prevenciškai ir užkirtsti kelią galimoms ligoms.
„Valstybinė ligonių kasa primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę žmonės Lietuvoje gali nemokamai pasitikrinti sveikatą dalyvaudami penkiose prevencinėse programose: gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų“, – sako R. Zagrebajev.
Tiesa, R. Zagrebajev pabrėžia, kad tie, kuriems programa nepriklauso, tačiau yra jaučiami specifiški ligos simptomai, nenumotų į tai ranka ir kreiptųsi į savo šeimos gydytoją, o už reikiamus tyrimus mokėti nereikės.
„Jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į paciento amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, – išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Už gydytojo paskirtus tyrimus mokėti nereikės“, – sako R. Zagrebajev.
Nesikreipė į gydymo įstaigas, nes bijojo infekcijos
Paklausta, kodėl žmonės nesikreipė į gydytojus, Nacionalinio vėžio instituto lep. direktorė prof. dr. Sonata Jarmalaitė sako, kad to priežastis ne viena. Pasak jos, pacientai neretai sako, kad paprasčiausiai bijojo infekcijos, todėl delsė kreiptis pagalbos.
„Šiuo metu kaip tik analizuojame kitų ligoninių patirtis dėl onkologijos paslaugų pandemijos metu. Bandysime suprasti, kur gi buvo tas „butelio kalelis“, stipriausias barjeras, trukdęs pacientams vykti į gydymo įstaigas. Iš pacientų atsiliepimų žinome, kad neretai vizitų pas gydytoją buvo atsisakoma bijant infekcijos, tačiau ne mažesnis barjeras buvo šeimos gydytojų nepasiekiamumas. Neretai pirminei vėžio diagnozei pacientai atvykdavo su kritiniais simptomais, buvo atvežami greitosios pagalbos mašina. NVI priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius pandemijos metu dirbo ypatingai dideliu tempu.
Žinių stoka, požiūris į vėžį kaip į lėtai progresuojančią ligą matyt irgi trukdė operatyviai gauti paslaugas. Ankstyvi vėžio simptomai nėra kritiški – neskauda, nekraujuoja. Keistus darinius, papidėjusius limfmazgius žmonės buvo linkę ignoruoti, palaukti saugesnio laiko vizitui pas šeimos gydytoją“, – sako prof. Sonata Jarmalaitė.
Kviečia suskubti tikrintis
Primename, kad Privalomojo socialinio draudimo (PSD) mokėtojams priklauso tokios prevencinės programos:
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.
Krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pakartotinio patikrinimo datą numatys šeimos gydytojas, įvertinęs prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo rezultatus.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 metų (imtinai). Iš PSDF biudžeto apmokamos programos paslaugos taikomos vieną kartą per metus. Šeimos gydytojas patikros metu nustato rizikos veiksnius ir sudaro individualius šių ligų prevencijos planus.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta asmenims nuo 50 iki 74 metų (imtinai) amžiaus. Kartą per dvejus metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas.
Tekstas parengtas finansuojant projektą Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
