Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Gustienė sako, kad ne visais atvejais pakilęs kraujo spaudimas turėtų kelti nerimą – kartais tai sąlygoja aplinkiniai veiksniai ir šoktelėjęs kraujospūdis yra normali reakcija.
„Žmonės turėtų žinoti, kad epizodiškai pakilęs kraujo spaudimas tam tikru metu, tam tikromis sąlygomis, kaip reakcija į skausmą, trumpalaikį stresą dar tikrai nėra liga. Kraujospūdžio liga apibrėžiama tada, kuomet stebimas nuolat padidėjęs kraujo spaudimas matuojant keletą kartų, tuomet reikėtų tai vertinti kaip kraujospūdžio ligą, vadinamą arterine hipertenzija“, – aiškino specialistė.
Vienas iš rizikos veiksnių – amžius
Arterinė hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Antrinės hipertenzijos atvejai sudaro tik 10 proc. visų žinomų atvejų ir galima nustatyti, kas sukelia aukštą kraujospūdį.
„Antrinė, kurios yra iki 10 procentų, yra tuomet, kai sergama konkrečia liga, kurią galima identifikuoti – inkstų, antinksčių ar kita endokrininės sistemos liga, dėl kurios kraujo spaudimas yra padidėjęs ir galima tikėtis, kad šalinant priežastį galėsime kraujo spaudimą sumažinti”, – kalbėjo O. Gustienė.
Pirminės arterinės hipertenzijos atveju, padidėjusį kraujo spaudimą lemia daugybės veiksnių visuma ir atrasti vieno aiškaus sukėlėjo neįmanoma:
„Pirminę arterinę hipertenziją lemia daugelio veiksnių suminė sąveika. Tada yra labai svarbi genetika, paveldimumas, ar vienas, ar abu tėvai turėjo kraujo spaudimo padidėjimą. Rizikos veiksniai hipertenzijai – nutukimas, viršsvoris, nejudra, rūkymas, gausus druskos vartojimas. Visi kompleksiniai veiksniai dažniausiai sukelia pirminę arterinę hipertenziją, kada negali nustatyti vieno veiksnio, bet veikia daugelio veiksnių sąveika.“
Dar vienas rizikos veiksnių – amžius. Duomenys rodo, kad yra tiesioginis ryšys tarp amžiaus ir kraujo spaudimo padidėjimo. Taip pat pastebima, kad su padidėjusiu kraujo spaudimu dažniau susiduria vyrai.
„Su amžiumi daugiau populiacijos turi aukštą kraujospūdį dėl to paties senėjimo proceso, dėl to, kad pasireiškia daugiau rizikos veiksnių. Be to, vyresniame amžiuje daugiau sergama ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, išemine širdies liga, kas taip pat gali būti glaudžiai susiję su sunkesne hipertenzijos forma“, – aiškino Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė.
Kardiologė taip pat pabrėžia, kad yra tam tikros vaistinių preparatų grupės, kurios gali būti susijusios su kraujo spaudimo padidėjimu.
Išduoda galvos skausmas ir bloga savijauta
Esant aukštam kraujo spaudimui, dažnai jaučiamas galvos skausmas įvairiose srityse – kaktos, viršugalvio, pakaušio. Taip pat širdies tvinksėjimas ir prasta savijauta išduoda, kad kraujospūdis yra per aukštas. Tačiau kardiologė pažymi, kad yra žmonių grupė, kurie ir sirgdami arterine hipertenzija jos simptomų nejaučia.
„Reikia žinoti ir kitą grupę pacientų – kuomet spaudimas didėja, jei pripranta prie jo ir gali būti, kad pacientai ateina pas gydytoją net ir sąlyginai neblogai, niekada nesimatavę kraujospūdžio ir yra pastebima, kad jis yra ženkliai didesnis negu turėtų būti. Mes tai vertiname kaip pripratimą prie aukšto kraujospūdžio.
Tai rodo ne tai, kad ši liga neturi simptomų – tai rodo, kad pacientas jau daug metų gyvena su padidėjusiu kraujospūdžiu, prie jo priprato, jį toleruoja ir dėl tos priežasties kartais pradėjus gydyti žmogus jaučiasi prasčiau. Mes paaiškiname pacientui, kad spaudimas neabejotinai turi būti normalizuotas, kad žmogus turi priprasti prie žemesnio ar normalaus kraujo spaudimo, nes jis nėra įpratęs prie jo“, – kalbėjo profesorė.
Laiku nepradėjus gydyti arterinės hipertenzijos, ilgalaikėje perspektyvoje, po 10-20 metų žmogus susiduria su komplikacijomis. Pirmiausia, aukštas kraujospūdis kenkia kraujagyslėms:
„Kraujo spaudimas, kad ir nedaug padidėjęs, atlieką „juodą“ besimptomį darbą, nes jis, iš tiesų, veikia visur – veikia visas kraujagysles, dėl ko mažėja jų standumas ir didėja kietumas, mažėja kraujagyslių elastingumas, greičiau vystosi aterosklerozė.“
Pakenkia kraujagyslėms ir inkstams
Tačiau arterinė hipertenzija kenkia ne tik kraujagyslėms, bet ir organams, kurie yra gyvybiškai svarbūs. Vienas jų yra širdis – sustorėja širdies sienelė, išsivysto kairiojo skilvelio hipertrofija, atsiranda širdies ritmo sutrikimai.
„Matome, kad sustorėja širdies sienelė, atsiranda kairiojo širdies skilvelio hipertrofija. Svarbu pasakyti, kad tai nėra tas pats, kaip sportininkų kairiojo skilvelio hipertrofija, kuri yra sukeliama fizinio krūvio – čia veikia vieni mechanizmai, o hipertenzijos atveju tas sustorėjimas yra nulemtas visai kitų hormoninių mechanizmų, vadinamas nesveikas sustorėjimas.
Kartu vystosi kiti širdies pokyčiai – išsiplečia prieširdžiai ir kaip taisyklė, kad jeigu pacientas turi nekoreguotą arterinę hipertenziją, mes matom storas kairiojo skilvelio sieneles, būna išsiplėtę prieširdžiai, dėl to kyla kitos komplikacijos – jiems dažnai pradeda trikti ritmas, vystosi prieširdžių virpėjimas. Gali būti ir kiti širdies ritmo sutrikimai, krūtinės angina. Taip pat gali būti skilveliniai ritmo sutrikimai, kurie yra žymiai pavojingesni negu prieširdžių virpėjimas“, – galimas komplikacijas vardino O. Gustienė.
Kita sistema, kurią pažeidžia negydomas aukštas kraujospūdis – inkstai, todėl sutrinka jų kraujotaka ir funkcijos. Gydytoja kardiologė įspėja, kad 15-20 metų negydant ligos, neretai išsivysto terminalinis inkstų nepakankamumas.
„Yra ir ūminės komplikacijos, kurios gali pasireikšti net gyvybei grėsmingomis būklėmis, kaip kad hemoraginis insultas, tai yra kraujo išsiliejimas į smegenis. Hipertenzija gali būti priežastimi ir kitų ūminių patologijų, tarkim, kuomet sluoksniuojasi pagrindinė kraujagyslė aorta, hipertenzija taip pat gali būti provokacinis veiksnys vystytis miokardo infarktui. Tai yra ūminių būklių atsiradimas ir vystymasis, kurių mes negalime nuspėti“, – įspėja kardiologė.
Geriausias pirminės arterinės hipertenzijos gydymo būdas – kompleksinis, kuomet reikalingi ne tik medikamentai, bet ir gyvensenos pokyčiai.
„Čia reikia labai aiškiai pasakyti, kad arterinė hipertenzija turi būti laiku pradedama gydyti, pirmiausia nuo sveikos gyvensenos rekomendacijų. Kitas dalykas, nebijoti savalaikiai pradėti gerti vaistus, nes, vis dėlto, nėra to vaisto tokio pavojingo šalutinio poveikio. Dažnai pacientai galvoja, kad vaistai gali sugadinti kepenis, inkstus ir kitus organus. Kaip tik priešingai – negydoma arterinė hipertenzija neabejotinai pakenks daugeliui organų“, – aiškino O. Gustienė.
Gydymui – gyvensenos korekcija
Kalbant apie nemedikamentines gydymo priemones, svarbu pakoreguoti savo gyvenimo būdą – subalansuoti mitybą, vartoti kuo mažiau druskos, į dienos režimą įtraukti fizinį aktyvumą, taip pat svarbu vengti streso.
„Kalbant apie fizinį aktyvumą, svorio mažinimą, rekomenduojamas fizinis aktyvumas bendrąja prasme yra aerobinio tipo, netinka statiniai, įtampos reikalaujantys pratimai. Nebūtų teisinga sakyti, kad eikit į sporto salę ir kilnokite sunkumus.
Kitas dalykas, dieta – ji turėtų būti subalansuota. Hipertenzijai daugiausiai padeda DASH dieta. Jos principai, kad maiste turėtų būti daugiau daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų produktų, įvairiausi žuvies produktai, o, tarkime, riebių produktų, turinčių daug cholesterolio, ypatingai mėsos, gyvulinės kilmės turėtume suvartoti mažiau“, – pataria p
Su maistu taip pat turėtų būti gaunama kuo daugiau naudingų mikroelementų kalio ir magnio, nes sergantiems hipertenzija kalio trūkumas nėra naudingas, nes gali provokuoti širdies ritmo sutrikimus.
Žmonės, susiduriantys su nuolat pakilusiu kraujospūdžiu, gali pasiekti pilną kraujospūdžio korekciją. O. Gustienė pasakoja, kad žmonės, pasiryžę kovoti su hipertenzija, apverčia savo gyvenimo būdą aukštyn kojomis, kad pasiektų džiuginančių rezultatų. Tačiau tai reikalauja pastangų ir kasdienio darbo su pačiu savimi, todėl gydyme nemažai priklauso nuo žmogaus motyvacijos:
„Kol kas tokios tabletės, kad išgėrei ir hipertenzija dingo, nėra. Galėčiau keliais pavyzdžiais iš savo klinikinės praktikos papasakoti – pas tave ateina pacientas, dažniausiai tai būna vidutinio amžiaus vyras, su ženkliu viršsvoriu, rūkantis, gyvenantis nesveikai ir tikrai yra buvę atvejų, kada pacientas labai smarkiai pergalvoja savo gyvenime tam tikrus principus ir iš esmės pakeičia gyvenseną, jam pavyksta numesti 20 ir daugiau kilogramų, jis pradeda sportuoti, sveikai gyventi ir iš karto labai ženkliai sumažėja vaistų poreikis.
Tokių pavyzdžių tikrai yra, manau, čia pacientui reikia leisti pasirinkti – ar jis toliau nori sėdėti ant lovos, nesportuoti, valgyti traškučius ir gerti penkias tabletes ar jis, vis dėlto, gali investuoti į savo sveiką gyvenimo būdą ir pagalvoti, kad galbūt jam reikės tik vienos ar dviejų tablečių sumažinti kraujospūdžiui.“
