Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente.
Pesticidai galėjo sprogti
Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų. Kiek pigiau? Ogi perpus! Šiais laikais pesticidų kainos – astronominės, o ūkininkaudamas juk skaičiuoji kiekvieną litą, stengiesi atpiginti savikainą.
Tačiau po kelių dienų į Rapolo ūkį įgriuvo policininkai ir išsivežė pigiuosius pesticidus. Koks nuostolis! Tačiau Rapolas neilgai graužėsi. Po mėnesio iš tyrėjų sužinojo, kad pesticidų pirkimo dieną jis turėtų laikyti antrąja savo gimimo diena. Tyrimus atlikę Europos augalų apsaugos asociacijos specialistai nustatė, kad originalus tik bakelis ir etiketė, o bakelyje buvusio skysčio veiklioji medžiaga – visai kitos kilmės, yra daug toksinių priemaišų.
„Tyrimo išvados apstulbino: originalaus produkto savaiminė užsidegimo temperatūra turėjo siekti 100 laipsnių, o bakelyje buvusio skysčio užsidegimo temperatūra tesiekė 25 laipsnius Celsijaus. Taigi aukštesnėje temperatūroje jis galėjo sprogti. O juk šį bakelį žmogus vežėsi automobilio bagažinėje“, – pasakojo Augalų apsaugos asociacijos direktorė Aušra Beniulienė.
Gal kas nors Lietuvoje pabandys sutramdyti prekiaujančiuosius tokiais chemikalais? ES tai siūlė padaryti jau nuo 2008-ųjų, tačiau Seimas vis neranda laiko. Ne prioritetas, nors, pasak A.Beniulienės, Vokietija ir kitos Vakarų valstybės tokiems nelegaliems prekiautojams numatė baudžiamąją atsakomybę su laisvės atėmimu.
Tačiau Lietuvos parlamentarai turi lengviau įveikiamą taikinį – ūkininkus. Pesticidų pardavėjus sunku pagauti, jie – pinigingi, o štai ūkininkai – kaip ant delno, nepabėgs.
Beprasmiški reikalavimai
Pramoninį ūkį turintis kupiškėnas Zigmantas Aleksandravičius taip pat domisi, kas vyksta Vakaruose: prenumeruoja vokiečiams ūkininkams skirtus žurnalus.
„Skaitau ir piktinuosi, jog niekas nesirūpina, kad į Lietuvą būtų įvežama naujausių ir mažiausiai kenksmingų chemikalų. Geriausiu atveju šios medžiagos mus pasieks tik po 5–7 metų. O kodėl ne iš karto, juk gyvename bendrojoje ES rinkoje?“ – klausia Z.Aleksandravičius, nors pats nujaučia atsakymą.
Paprasčiausiai tokia padėtis būtų nenaudinga tai pačiai nelegalių pesticidų įvežančiai mafi jai. „Savo ūkyje su chemikalais dirbantiems žmonėms visada primenu, kad su šiomis medžiagomis reikia elgtis labai atsargiai. Dėl klaidos pirmiausia nukentėtume visi mes, čia gyvenantys ir dirbantys, mūsų šeimos, vaikai“, – sakė Z.Aleksandravičius.
Tačiau ūkininkas piktinasi, kai keliami beprasmiški reikalavimai. „Ar įmanoma laikytis visų reikalavimų? Pesticidų negalima purkšti, kai yra didelis vėjas, esant rasai arba spiginant kaitriai saulei, negalima dirbti šalnos metu, kai yra sausra ir t. t. Dirbantys nedideliame ūkyje gal ir gali nutaikyti palankų momentą, o ką daryti turintiesiems didelius ūkius?“ – klausė Z.Aleksandravičius.
Ūkininkas neabejoja, kad šiandien, gegužės 9-ąją, Seimo Kaimo reikalų komitetas ir ministerijų valdininkai apsvarstys Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritars tam, kad reikalavimai būtų sugriežtinti.
„Tada atsibusime mes, ūkininkai, kaip jaučiai pakelsime galvas nuo savo laukų ir pradėsime baubti, visa tai aprašys žurnalistai ir tada Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai vėl svarstys ir karuselė pradės suktis iš naujo“, – prognozavo Z.Aleksandravičius.
Leidimo reikės prašyti prieš 20 dienų
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis nesistebi valdininkų ketinimais griežtinti augalų apsaugos reikalavimus: „Žvilgtelėkite į išsipūtusį Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų sąrašą ir natūraliai kils įtarimas, kad valdininkai ieško sau darbo.“ Kokio darbo ieško?
„Pirmiausia jie tikisi, kad iš nedidelių lėktuvėlių norintys pasėlius purkšti ūkininkai į eiles leidimams gauti išsirikiuos prieš 20 dienų. Valdininkai juk galvoja tik apie save, jie net nesuvokia, kas gali likti iš lauko, jei jame kenkėjai darbuosis 20 dienų“, – liūdnai ironizavo J.Sviderskis.
„Valstiečių laikraščio“ pašnekovas ūkininkas Petras, auginantis per 1 000 ha rapsų, prisipažino: „Pirmiausia panaudoju pesticidus, o vėliau einu pas valdininkus gauti leidimo. Iš savo patirties žinau – jeigu iš pradžių ieškočiau leidimų, tai per paskutinius metus rapsų žiedinukas būtų sunaikinęs 30–50 proc. derliaus.“ Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas iš esmės pritaria Petrui: „Tik beprotis gali naudoti pesticidus, kai nereikia, todėl kaltinimai ūkininkams nepagrįsti. Pesticidai brangiai kainuoja. Ir aš, ir mano kolegos juos naudojame labai preciziškai, stebime, kuriuose laukų plotuose augalai serga, ten ir purškiame, bet nepurškiame viso lauko.“
Inspektoriams paliekama laisvė bausti
Kokie kiti nauji reikalavimai pančioja ūkininkų rankas? Problemų kils ūkininkams ar bendrovėms, kurie nepanaudos visų pesticidų, nes juos parduoti bus sudėtinga. Pasak J.Sviderskio, inspektoriams palikta laisvė tokius žemdirbius priskirti pesticidų tiekėjams, o jiems keliami specifi niai reikalavimai, reikia turėti leidimus tuo verstis. Neturi leidimo? Mokėk baudą.
„Įstatymo projekte nepaaiškinta mažareikšmio pažeidimo sąvoka. Paliekama spręsti inspektoriams. Kokios pasekmės? Pavyzdžiui, jei ūkininkas ar bendrovė pavėluos pateikti duomenis, kiek per nustatytą laiką ir kur naudojo pesticidų, tai inspektorius galės pritaikyti sankcijas ir net atimti leidimą naudoti pesticidus“, – spėliojo J.Sviderskis.
Projekte yra ir daugiau trūkumų. Įdomu tai, jog kai kuriems žemdirbių priekaištams pritaria net Lietuvos augalų asociacijos direktorė Aušra Beniulienė: „Ūkininkų nuogąstavimus suprantu. Pavyzdžiui, mes siūlome pasinaudoti Vokietijos patirtimi ir suteikti galimybę iš anksto gauti leidimus purkšti pesticidus iš oro.“
Tačiau tokiu atveju Valstybinė augalininkystės tarnyba turėtų sudaryti pesticidų, kuriuos galima purkšti iš oro, sąrašą. Ar tarnyba pjaus šaką, ant kurios sėdi, ir savo noru mažins galimybių kontroliuoti ūkininkus? Klausimas lieka atviras. Tačiau A.Beniulienė pažadėjo pateikti šį pasiūlymą šiandieniniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Ar Seimo nariai išgirs?
Ūkininkams nori uždėti pavalkus
Saulius Stirna, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas
Teko dalyvauti viename iš Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžių, kuriame buvo svarstomas Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir susidariau įspūdį, kad mums, ūkininkams, žadama uždėti ne tik apynasrį, bet dar ir pavalkus. Akivaizdu, kad daugelis valdininkų seniai bendravo su ūkininkais ir kaimą mato tokį, koks jis buvo prieš 10–15 metų. Tarnautojai nesupranta, kad šiuolaikiniai prekinių ūkių savininkai yra ne mėgėjai, o profesionalai. Jie turi pažymėjimus naudoti pesticidus ir tie pažymėjimai išduoti ne už gražias akis, ūkininkai supranta, ką, kiek ir kur reikia naudoti, be to, samdo specialistus. Aplinką reikia saugoti, manau, kad mes taip ir elgiamės. Naudojame tik išbandytus, ES registruotus ir saugius pesticidus, o jei kas įveža jų nelegaliai, dėl to negali kentėti visi ūkininkai.
Mažesnė blogybė – blogas įstatymas
Antanas Baura, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys
Pritariu Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymui ir naujiems, griežtesniems reikalavimams. Kodėl? Tik ne todėl, kad pats neūkininkauju. Visą gyvenimą dirbau žemės ūkio srityje, o ir dabar padedu ūkininkauti sūnui. Šis Seimas baigia darbą. Jeigu įstatymo nepriimsime šią sesiją, tai naujasis Seimas negreitai prieis prie šio reikalo. Manau, kad bus geriau, jei turėsime netobulą įstatymą, negu neturėsime jokio. Blogą įstatymą bus galima tobulinti. Kita vertus, manau, kad ūkininkų baimės perdėtos. Taip, jiems padaugės apskaitos tvarkymo. Tačiau to reikalauja ES. Ilgoki terminai leidimams gauti? Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai man aiškino, kad dėl terminų problemos nėra. Jei kyla problemų, tai svarstysime jas šiandien.
Albinas Čaplikas
