Margioniškis Juozas taip ruošia kryžius deginimui. Mat kapinėse jau užkurtas tradicinis vėlinių laužas. Niekas nebus išmesta, mat viskas pašventinta, tad kryžius į laužą, o kas nesudega turi kapinėse specialią vietą.
Juozui talkina ir kitas Margionių kaimo senjoras Jonas. Abu vyrai sako, ugnis čia kaimo žmones šildo nuo neatmenamų laikų, ir kiek atsimena, kad daugiau tokios tradicijos nėra niekur.
„Kaip ir iš senovės toks buvo paprotys. Kaip sakė pirmi krikščionys, sako, gi, kad ugnis šventa. Ir taip visi aštuonias dienas meldžiamės“, – sako kaimo senbuvis Juozas.
O Vėlinių laužą kuria ir liepsną šokdina tas, kas tą dieną kiek laisvesnis. Tad šiemet Juozo eilė. Aštuoniasdešimtmetis Jonas sako neprisimenantis nė vienų Vėlinių, kad čia neliepsnotų laužas. Ir nebūtų deginami kryžiai.
„Mano tėvas mirė turėdamas devyniasdešimt metų, tai jis ateidavo visada pakurt laužą. Ateina pakuria ir laukia moterų“, – pasakoja kryžius deginantis Jonas. Ir sėdi visi prie ugnies kol toji užgęsta.
„Paskui einam namo, ir sako, kad tegu numirėliai šildosi. Peržiegnojam tą ugnį ir tegu numirėliai šildosi“, – sako senjorė Danutė.
Čia kasmet tuo pačiu laiku susirenka per šimtą žmonių. Ir jauni, ir vyresni ne tik ant savo artimųjų kapų žvakutes dega, bet ir prie vadinamo Vėlinių laužo sustoja, vyresni susėda ant suoliukų. Tiesa, laužas liepsnoja į jį metant daugiau malkų nei kryžių.
Margioniškiai sako, kad anksčiau lapkričio pirmąją juosprie laužo šildydavo štai tokie mediniai kryžiai. Dabar malkas tenka nešti iš namų, arba gelbsti gamta. Mat anksčiau paminklų nebuvo, tik mediniai kryžiai. Supūva, ir tuoj į laužą. O dabar margioniškius išgelbėjo kapinėse nuvirtusi šimtametė pušis. Tad sako malkų laužui užteks visoms aštuonioms dienoms. Tiek laiko žmonės ne tik kuria laužą kas dieną, bet ir renkasi bendrai maldai. Tiesa, vyresni kiek drąsesni, meldžiasi daugiausia jie. Jaunimas mieliau stebi.
Prieš bendrą maldą kasmet renkamos lėšos. Ir nėra šiose kapinaitėse nė vieno kapo, kur lapkričio pirmąją nedegtų žvakutės. Danutė sako visas kaimas tvarko kapus, jeigu niekieno nelankomas, taip pat sutvarkytas, tad apleisto nėra nė vieno.
