Daugiau trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų žino apie globalaus atšilimo keliamas problemas, tačiau beveik du trečdaliai kratosi atsakomybės nelinkę imtis jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti, rodo ketvirtadienį paskelbta naujausia „Eurobarometro" apklausa.
Apklausos duomenimis, 71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pasaulinio atšilimo/klimato pokyčiai yra labai svarbi problema, tačiau daugiau, nei šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad nesiima jokių asmeninių veiksmų, kad sustabdytų šią problemą.
Eurobarometro šiais metais kovo - balandžio mėnesiais vykdytas ,,Europiečių požiūrio į klimato pasikeitimus" tyrimas, kurio metu buvo apklausta 26,661 tūkst. visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojų (tarp jų - 1021 Lietuvos respondentas), rodo, kad informuotumas apie kovą su globaliniu atšilimu bei pastangos sprendžiant šią problemą skiriasi tarp ES senbuvių ir naujųjų narių.
,,Nors daugiau, negu pusė europiečių teigia esą informuoti apie klimato pokyčių priežastis (56 proc.) ir pasekmes (56 proc.) bei būdus, kaip kovoti su šia problema (52 proc.), tačiau santykinis procentas europiečių, kurie yra blogai informuoti apie klimato kaitos problemas, išlieka gana žymus" - teigia Eurobarometro ataskaita.
Dauguma respondentų visoje ES (61 proc.) teigia, kad jie imasi tam tikrų veiksmų kovai su klimato problema, tačiau daugiausia tai daro tie ES piliečiai, kurie yra geriau informuoti apie šią problemą. Informacijos stoka yra viena svarbių priežasčių nesiimti veiksmų kovai su globaliu atšilimu.
Kaip rodo apklausa, tik 26 proc. Lietuvos respondentų buvo ,,linkę sutikti" ir ,,visiškai sutikti" su teiginiu, kad ėmėsi asmeninių veiksmų, kuriais siekė padėti kovoti su klimato pokyčiais.
Tuo tarpu 63 proc. apklaustųjų teigė, jog asmeniškai nesiima jokių veiksmų kovoje prieš klimato pokyčius.
Tai antras blogiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Daugiau žmonių, kurie nelinkę prisidėti sprendžiant pasaulinio atšilimo problemas yra tik Latvijoje - 64 procentai. Visos ES vidurkis yra 31 procentas.
Lietuvos gyventojai pripažįsta, kad nesiimti veiksmų kovai su klimato pasikeitimais daugiausia trukdo per mažai informacijos (35 proc.), manymas, kad asmeninės elgsenos pokyčiai neturi lemiamos įtakos šiai problemai spręsti (32 proc.) bei siekis klimato kaitos problemos sprendimo teisę perleisti valdžiai, bendrovėms ir pramonei (38 proc.), bet ne sau.
Tie respondentai Lietuvoje, kurie teigė besiimantys veiksmų kovai su klimato problemomis, labiausiai išskyrė tokius veiksmus, kaip ,,atliekų rūšiavimas, sunaudojamos vandens ir energijos taupymas namuose“.
