2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų. Tačiau išsiskiria Lietuvos Respublikos liberalų sajūdis – jiems itin daug aukų skyrė įvairūs verslai, tarp jų ir „MG Baltic Investment“ (22 tūkst. litų).
2012 metais sumažėjo beveik visų partijų biudžetas, keliais šimtais eurų padidėjo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lėšos bei beveik 50 tūkst. eurų liberalų. Visgi su didžiausiu biudžetu išliko konservatoriai – 740 tūkst. eurų, po jų socialdemokratai – 721 tūkst. eurų. Šiais metasi juridiniai asmenys nebegalėjo finansuoti partijų, tad aukotojų deklaracijose verslų pavadinimų nėra. Dėl to matyti ir pačių partijos narių bei jų giminių ar sutuoktinių didesnis indėlis. Pavyzdžiui, Darbo partijai po 21 tūkst. 750 Eur pervedė Viktoras Uspaskichas ir Jolanta Blažytė.
Šių metų tikslus biudžetą dar neaiškūs, nes aukoti galima iki spalio 8 d. Kol kas daugiausia paskirtų lėšų rinkiminei kampanijai deklaravo socialdemokratai – 409 tūkst. eurų, po jų darbiečiai – 259 tūkst. eurų.
Viešųjų ryšių specialistas: užslėptų išlaidų nepamatysime
Nors dabartinė tendencija rodo, kad partijos mažiau pinigų neša į savo reklaminės kampanijos krepšelį, viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius tikina, kad galutines išvadas daryti dar per anksti. Mat per šį laiką dar gali būti aukojama, partijos dar gali pervesti pinigus. O galbūt ne visos ir pateikė naujausius duomenis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
Pasak specialisto, tikrosios rinkimų kaštų sumos žinomos tik partijų štabams. O mes galėsime matyti tik dalį oficialių sumų, kurios bus deklaruotos po rinkimų pabaigos.
Visgi tam tikra rinkiminių kampanijų biudžeto mažėjimo tendencija pastebima. 2012 metais įtaką padarė naujas įstatymas, kuriuo neleidžiama juridiniams asmenims aukoti partijoms. Dėl šios priežasties 2008 metų partijų biudžetai yra didesni. Tačiau specialistas primena, kad ne visos veiklos yra viešos, tad ne visada pagal biudžetą galiam spręsti, kiek rinkiminei kampanijai investuoja partija.
„Pavyzdžiui kažkoks rėmėjas skiria savo 10 darbuotojų, jie važinėja ir dalina lankstinukus. Daug tokių išlaidų nematome, bet jos ganėtinai realios. Be to bet kokios veiklos kaštai šiemet gal net didėja, tad fiziškai tos pačios veiklos nėra pingančios“, - sako L. Ulevičius.
Iš kitos pusės, pastebi jis, uždraudus juridiniams asmenims finansuoti ir griežtinant fizinių asmenų rėmimą, partijos gauna mažiau lėšų.
„Galbūt tiesioginės reklamos mažiau, dėl to susidaro dar įspūdis, kad biudžetai mažesni. Iš praktikos matyti, kad tiesioginė reklama naudota praeituose rinkimuose atkreipia dėmesį, bet vis mažiau sugeba įtikinti mąstantį žmogų. Šiuo atveju ieškoma kitų būdų – įvairių pokalbių variantų, kaip būtų galima savo idėjas, vertybes, principus ir propaguojamas problemas stumti į priekį, įtikinėti, pardavinėti žmonėms“, - mano L. Ulevičius.
Iš dalies rinkiminių kampanijų kaštus gali sutaupyti ir socialiniai tinklai. Pasak specialisto, jie leidžia efektyviau bendrauti su rinkėjais, rėmėjais, verslininkai ir galbūt net priešininkais. Tačiau derėtų prisiminti, kad kai kurie politikai gali sau tik pakenkti reikšdami savarankiškai mintis socialinėje erdvėje.
„Natūralu, kad toje erdvėje pigiau ir efektyviau žinią apie save galima skleisti. Bet turime daug pavyzdžių, kada atskiri politikai savo gebėjimus savarankiškai pademonstruoja socialinėje erdvėje, o tuomet atsiranda daug juokingų situacijų, kai socialinių tinklų paprastumas ir populiarumas vožia atgal. Tokie kuriozai kandidatą gali atskleisti ne pačia geriausia puse“, - įvertina L. Ulevičius.
Politinę kampaniją finansuoti gali kandidatas savo asmeninėmis lėšomis, politinės partijos lėšomis ar fizinių asmenų aukomis.
Vienas asmuo kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją gali paaukoti auką, neviršijančią 7 570 Eur. Kandidatas savo politinei kampanijai finansuoti gali suteikti auką, neviršijančią 15 140 Eur.
Aukotojas iki aukos suteikimo privalo deklaruoti turtą ir pajamas. Turto ir pajamų deklaruoti nereikia tik aukotojams, kurių aukos per politinę kampaniją vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui yra ne didesnės kaip 12 Eur.
