Nors „Sodra“ pastebi, kad pensijos atidėjimą renkasi vis mažesnis skaičius žmonių, gyventojų diskusijų apie tai netrūksta.
Sulaukę pensijos, nori dirbti
Štai socialiniame tinkle netrukus pensinio amžiaus sulauksiantis Stasys pasakojo, kad ketina ir toliau dirbti. Todėl klausė komentatorių, ar apsimoka atidėti pensiją.
„Kitais metais tapsiu pensininku. Tačiau iš darbo neišeisiu, ketinu tęsti darbus vienoje statybų įmonėje. Esu vieno skyriaus vadovas, jau ir su darbdaviu sutarėme, kad lieku dirbti įmonėje.
Tačiau kyla klausimas, ką daryti su pensija – ar pildyti prašymą jai gauti, ar geriau ją atidėti? Tokiu atveju galėčiau užsitikrinti didesnę pensiją ateityje“, – teiravosi vyras.
Nemaža dalis komentatorių siūlė pensijos neatsisakyti.
„Kodėl norite atsisakyti savo pinigų? Juk nežinote, kas nutiks ateityje? Atidėjęs pensiją, galite jos ir nesulaukti. Verčiau gauti pensiją ir ją taupyti, pinigus atsidėti, jeigu pragyvenimui užtenka atlyginimo“, – patarė viena moteris.
Kita komentatorė taip pat skatino pensijos neatidėti.
„Juk viskas keičiasi, gal pasikeis tvarka ir tų pinigų nebeatgausite. Geriau juos pasiimti, jeigu jau sulaukėte pensinio amžiaus“, – rašė kita moteris.
Tuo metu kitas komentatorius pastebėjo, kad atidėti pinigai niekur nedings.
„Juk juos atgausite. O vėliau gausite ir didesnę pensiją, kodėl nepasinaudojus šia galimybe? Ypač jeigu šiuo metu dirbate ir pragyventi galite iš savo atlyginimo“, – patarė vyras.
Vis mažiau gyventojų atideda pensijas
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu dėl pensijos atidėjimo kreipiasi vienetai.
„Šia galimybe žmonės dažniau naudojosi nuo 1995 metų, kai dirbantiems pensininkams būdavo mokama ne visa pensija.
Nuo 2003 metų pensininkai gali gauti senatvės pensiją ir dirbti – nuo to jų pensija nesumažėja, o priešingai, padidėja, kadangi dirbantys pensininkai sukaupia daugiau stažo ir apskaitos vienetų“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, nuo 2018 metų reikia kreiptis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą, nurodant, kokiam laikotarpiui atidedamas pensijos mokėjimas.
„Maksimalus atidėjimo laikotarpis – 5 metai. Iki 2018 metų dėl pensijos atidėjimo nereikėjo kreiptis iš anksto. Pakako vėliau kreipiantis dėl senatvės pensijos skyrimo išreikšti norą, kad pensija būtų didinama dėl atidėto skyrimo.
Taigi, šiuo metu gyventojai nesikreipia dėl pensijų atidėjimo. Anksčiau atidėtas pensijas dabar gauna per 800 žmonių, kai bendras visų senatvės pensijos gavėjų skaičius siekia 623 tūkstančius“, – skaičiavo „Sodra“.
Dirba vis daugiau pensininkų
Tuo metu dirbančių pensijos gavėjų skaičius auga.
„Sodros“duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba apie 77 tūkstančiai senatvės pensininkų. Šis skaičius didėja – palyginti, prieš metus dirbo 74 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų.
„Dažnai, pasiekę pensinį amžių, žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkių Kristinos Zitikytės ir Gindrutės Kasnauskienės atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, įgijo didesnį metų stažą senatvės pensijai gauti ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.
Mokslininkai dažniausiai išskiria du pagrindinius vyresnio amžiaus žmonių motyvus dirbti išėjus į pensiją. Viena vertus, ir toliau dirbdamas pensinio amžiaus žmogus gali save realizuoti sau įprastoje veikloje, toliau mokytis ir demonstruoti savo kompetenciją, jaustis reikalingam visuomenei, neprarasti ryšio su kolegomis — „dirbu, nes noriu“
Kita vertus, pasirinkimą dirbti ilgiau gali lemti finansinė būtinybė, kuri atskirais atvejais gali būti vienintelis ir pagrindinis motyvas – „dirbu, nes reikia“.