Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį, vos ne korupciniu ar atskirų klanų interesams tarnaujančiu įvardintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jo skaidrumu abejojantys parlamentarai tikisi, kad įstatymą dar vetuos Prezidentė ir jis bus taisomas, praneša LTV „Panorama“.
Suvaržymai hidroenergetikai ir žalia šviesa vėjo jėgainėms. Taip naująjį įstatymą apibūdina jo krikštatėvis – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jo nuomone, Lietuva iš atsinaujinančių išteklių gali pasigaminti visą šilumą ir apie trečdalį reikalingos elektros.
„Visas mūšis vyko dėl elektros. Dėl šilumos, atrodo, visi mano, kad reikia šituo keliu eiti ir problemų nebėra. O dėl elektros – mūšis. Natūralu, kad kuo daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių, tuo mažiau jos gaminsime iš gamtinių dujų“, – kalbėjo J. Šimėnas.
Vien tai, kad įstatymu rūpinosi ne energetiką kuruojantis Ekonomikos komitetas, o šis, kurio pirmininkas turi sąsajų su biokuro gamyba, dalį parlamentarų paskatino abejoti įstatymo skaidrumu. Be to, buvo kilę abejonių, ar pats J. Šimėnas, Seimo nariams nežinant, nebandė keisti kai kurių įstatymo nuostatų.
Antradienį Seimo nariai ypač daug priekaištų žėrė straipsniams dėl vėjo energetikos. Nepaisant, kad valstybė įsipareigos supirkti ne didesnio 500 tūkst. kilovatų vėjo jėgainių parko energiją, griežtesnių apribojimų šios rūšies energijos gamintojams, ypač turintiems pačias mažiausias – iki 30 kilovatų jėgaines, nebus. Dėl to „vėjininkai“ trina rankas.
„Nuimti visokiausi apribojimai, kurie buvo anksčiau ir su kuriais mes labai kovojom. Nebereikia nei detaliųjų planų rengit toms elektrinėms iki 350 MGV, nebereikia žemės paskirties keisti, nebereikia bėgti pas kaimyną prašyti, kad jis sutikimą tau duotų, sanitarinių reikalavimų nėra“, – vardijo Vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.
Tiesa, Seime būta mėginimų įvesti apribojimų vėjininkams. Tačiau jie visi atsimušė kaip į sieną.
„Mes iš esmės numatom tokių elektrinių statybą netgi be statybą leidžiančių dokumentų. Manau, kad tai yra labai įžūlu“, – kalbėjo Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narė Aurelija Stancikienė.
„Čia būtų sukuriamas precedentas reketui. Nesvarbu, kur mano sklypas, kad ir už dviejų kilometrų nuo jėgainės, bet jeigu jis yra kaimynystėje – mokėk man pinigus, tada dedu parašą“, – sakė J. Šimėnas.
Atmetus daugelį ir kitų parlamentarų siūlymų, šie pliekė visą įstatymą.
„Šis įstatymas yra galimai korupcinis, nes lobistai nustatė specialią supirkimo kainą, kuri 12 metų garantuoja jiems didžiulius pelnus“, – tvirtino Seimo Jungtinės frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas.
„Įstatymas yra stumiamas su tokia baisia jėga ir aiškiai žinant tris suinteresuotas grupes. Tai yra „vėjininkai“, „saulininkai“ ir tie, kurie biomasę naudoja. Kitas dalykas, tame įstatyme visiškai neatsižvelgiama į Lietuvos žmonių interesus. Ramiai įstatymą priimsim, kuris leis pakelti mažiausiai 10 proc. elektros kainą“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys.
Įstatymo iniciatoriai tikina, kad elektrai brangti pagrindo nebus – dėl to ir ribojamos visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos galios. O priimti įstatymą reikia vien dėl to, kad iki 2020-ųjų pasiektume Europos Sąjungos numatytą rodiklį ir iš atsinaujinančių šaltinių gamintume beveik ketvirtadalį visos elektros.
Tačiau įstatymą kritikavę parlamentarai tikisi, kad Prezidentė jį vetuos.
Aurelija MALAKAUSKAITĖ, Marija GABRIENĖ
