Ar įsivaizduojate tokį savaitgalio rytą, kai jus pažadina ne žadintuvas, vaikai ar kaimynų šuo, o viršgarsiniai naikintuvai ar haubicos? Kol kas tai atrodo toli ir nesuvokiama, bet taip bet kada gali atsitikti, kai mūsų didžioji kaimynė Rusija nuolat prie Lietuvos sienos rengia karinius mokymus ir pratybas.
Rusijos keliama įtampa visoje Europoje gali virsti visaverčiu karu. Šį pavasarį Rusijos kariuomenė sugebėjo sutelkti 80 000 karių junginį prie NATO rytinių sienų bendriems mokymams, taip parodydama kad Rusijos kariuomenės persiginklavimas ir pasirengimas yra tinkamas pradėti aktyvius karo veiksmus prieš Europos šalis su kuriomis ribojasi Rusija.
Putinas Rusijoje sukūrė nemąstančią pilką masę
Rusijoje įsigaliojus Putino diktatūrai, režimas pradėjo elgtis agresyviai ir pavojingai. Esant aukštai naftos kainai Rusijos kariuomenei pavyko pasirašyti naujos ginkluotės projektavimo ir tiekimo kontraktus. Nors ginkluotės techninė pažanga negali lygintis su Vakarų ginkluote, tačiau jos kiekis yra tikrai įspūdingas. Kaip bebūtų ginkluotė be karių yra bevertė. Todėl Rusija buvo pradėjusi ir tęsia „mobilizacijos eksperimentą“, kaip ji pati tai vadina. Kariuomenės daliniai ir civiliai asmenys yra rengiami kaip greitai, ir per trumpą laiką mobilizuotis, pasiekti savo dalinius, pradėti trumpą apmokymą ir įsijungti į karo veiksmus.
Autokratinis valdymas, bendros psichozės šalyje sukūrimas padeda Putino režimui atsikratyti kitaip mąstančiais ir užtikrinti pilkosios, nemąstančios masės palaikymą. O dabartinė Rusijos krizė, kurią jį pati sukėlė, tik dar labiau padeda režimui užsitikrinti pilkos marginalinės masės paramą. Paskelbus visuotinę mobilizaciją mažai kas galėtų paprieštarauti ir pasipriešinti Rusijos viduje. Šios dienos Rusija, tai stipriai suveržtą spyruoklė, kurios atpalaidavo virvės galą valdo Putinas su bendrininkais.
Kol Vakarai atsipalaidavę – Rusija veikia
Vakarai, atsipalaidavę po Šaltojo karo laimėjimo, daugiau kreipė dėmesį į išorinius, lokalius konfliktus. Kadangi totalitarinio karo pavojus teoriškai baigėsi, kariuomenės biudžetai pradėjo mažėti, karių skaičius drastiškai sumažintas, o ginkluotė ir kovos technika buvo pritaikyta užjūrio operacijoms veikti prieš menkai ginkluotą priešininką. Šio laikotarpio žala šiandien yra akivaizdi ne tik dėl sumažėjusių kariuomenių, mažesnio šarvavimo ir galingumo kovos technikos, bet dėl bendro visuomenės nusiteikimo. Netgi esant realaus karo grėsmei nemaža visuomenės dalis nepalaiko gynybos biudžeto didinimo ir gynybinių pajėgumų vystymo.
Nors NATO stengiasi iš visų jėgų nežaisti Rusijos primetamo žaidimo, tačiau realybė yra tokia, kad NATO šalių kariuomenės privalo reaguoti į akivaizdžią grėsmę ir, bent jau, surengti pratybas per kurias būtų patikrinta sąveika. NATO mokymuose „Allied shield“ dalyvavo vos 15 000 karių. Be abejo negalima lyginti kariuomenes pagal dalyvaujančių karių skaičių, nes svarbiausiai yra to skaičiaus efektyvumas. O efektyvumas yra NATO pusėje.
Nors NATO turi ir pažangesnę ginkluotę, tačiau Rusija vis dar yra didžiausia grėsmė ir dar ilgai tokia bus. Putino manipuliacijos, atvira nusikalstoma veika savo šalyje ir pamatinių taikos Europoje principų paniekinimas jau nebėra signalas mums, tai aiškus rodiklis: Maskva puls. Jos jau niekas nebesulaiko, ji ištaškė visą savo reputaciją ir vienintelis būdas jai „išlaikyti veidą“, tai pradėti dar vieną naują, visuotinį karą. Tačiau tiktai vienas gali sustabdyti brutalią Rusijos jėgą – intelektualioji jėga. Savo kariuomenės vystymas pasinaudojant naujausiomis technologijomis, visuomenės parama Lietuvos kariuomenei, didesnis sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje, pilietiškumo didinimas ir nuolatinė visuomenės parengtis pasipriešinti agresoriui. Tai vienintelis būdas išlikti laisviems.
