„Nuo karantino laikotarpio pradžios auga registruotas nedarbas nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. Tai sudaro kiek daugiau nei 30 tūkst. daugiau darbuotojų, užsiregistravusių bedarbiais Užimtumo tarnyboje.
Tačiau „Sodros“ fiksuojamas priimtų ir atleistų žmonių skaičius skiriasi maždaug 13 tūkst. – tiek daugiau atleidžiama, negu priimama per šį laikotarpį. Tai rodo, kad registruojasi bedarbiais ne tik tie, kurie atleidžiami kaip darbuotojai, bet ir dalis tų, kurie dirbo savarankiškai, arba net dalis tų, kurie buvo anksčiau bedarbiais“, – žurnalistams kalbėjo L. Kukuraitis.
Anot ministro, sunku prognozuoti, kaip nedarbo lygis kis artimiausiais mėnesiais, nes tai priklauso nuo to, kaip sklandžiai valstybės paramą gaus dalis verslų. Vis tik tikėtina, kad nedarbo lygis tebeaugs.
„Didžiausią įtaką padarys tai, kiek verslas greitai prieis ir kiek verslą greitai pasieks valstybės pagalbos priemonės. Iš mūsų jos jau pasiekė, bet labai svarbu, kad ir kitos priemonės pasiektų. Jeigu jos suveiks, tada nedarbo augimas, prognozuojame, iš lėto augs, bet neturėtų pasiekti blogiausio scenarijaus, kuris numatytas Lietuvos banko ir kitose prognozėse“, – svarstė L. Kukuraitis.
Šiuo metu per Užimtumo tarnybą 257 eurų kasmėnesines išmokas yra gavę 48 633 iki šiol savarankiškai dirbę asmenys iš 58 315 jos prašiusių. Bendra išmokų suma siekia apie 6,4 mln. eurų.
Dėl subsidijų už prastovas į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreipėsi beveik 10 tūkst. įmonių, kuriose dirba beveik 65 tūkst. darbuotojų. Išmokas jau gavo daugiau nei 7 tūkst. įmonių dėl daugiau nei 43 tūkst. darbuotojų, o bendra išmokų suma – apie 7,2 mln. eurų.
Darbuotojai piktinasi politikų veiksmais
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė perduoda, kad „darbuotojai nusivylę, pavargę ir pikti“, jie pasigenda dialogo su darbdaviais.
„Šita situacija tęsiasi jau antrą mėnesį. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje niekada nebuvo išvystyta tarimosi kultūra, niekada nebuvo noro kalbėtis su darbuotojais, kaip su lygiaverčiais partneriais. Dažniausiai darbuotojai buvo traktuojami kaip darbo įrankiai. Ir šita krizė, pandemija tik apnuogina tą tiesą, kuri buvo“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Ruginienė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad Lietuvoje esama ir teigiamų pavyzdžių, kuomet įmonės su savo darbuotojais susitarė dėl karantino ir darbo sąlygų, pakeitė kolektyvines sutartis.
„Deja, taip teigiamai negaliu atsiliepti apie tas įmones, kuriose nėra tokios kultūros, kolektyvinių sutarčių ir profesinių sąjungų. Šiandien turbūt šitoms įmonėms yra sunkiausia“, – svarstė darbuotojų atstovė.
Ji taip pat negailėjo kritikos opozicijai, kuri po pritarimo Seime ketvirtadienį pritarė daliai Darbo kodekso pakeitimų.
„Po pateikimo pritarė keisti suminės darbo laiko apskaitos nuostatas, buldozeriu stumiamas ir nulinės darbo sutarties įteisinimas Darbo kodekse. Kas ne tai, kad nepateisino, bet iš mūsų profesinių sąjungų traktuojamos kaip nusikalstama veika. Nes šitos pataisos akivaizdžiai blogina darbuotojų sąlygas ir mums visiškai nesuprantamas noras politikų pasižymėti būtent tokioje šviesoje“, – sakė I. Ruginienė.
Ji taip pat perduoda darbuotojų nerimą dėl didelio spaudimo išeiti iš darbo savo noru.
„Tą rodo statistika, kad, jeigu paimsite visus atleidimus, didžioji dalis darbuotojų išėjo savo noru. Leiskite paklausti, ar tikrai darbuotojai nori išeiti iš savo darbo, keisti jį? Tikrai ne. Tai tiesiog vienas iš būtų atleisti savo darbuotojų arba, kaip sakome, atsikratyti balasto“, – teigė I. Ruginienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, išaugo dar 0,3 procentinio punkto iki 11,1 proc. Nuo karantino pradžios registruotas nedarbas šalyje išaugo beveik 2 procentiniais punktais.
