Apie 6G ryšio technologiją, tai, kuo ji skiriasi nuo daug atgarsio pasaulyje sulaukusio 5G ryšio ir kaip prie jos kūrimo prisideda Lietuvos mokslininkai naujienų portalas tv3.lt kalbėjo su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto (VU FF) Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslo darbuotoju dr. Kęstučiu Ikamu.
6G – daugiau duomenų ir didesnis greitis
Mokslininko teigimu, 6G ryšys yra nauja mobiliojo ryšio karta ir ji ateityje turėtų pakeisti 5G.
„Tai tik kuriama technologija, kol kas labai daug neaiškumų dėl jos, nes šiuo metu pasaulyje diegiamas yra 5G. Manau, kad 6G technologija kaip standartas susiformuos vėliau, kai bus išspręsta daug klausimų susijusių su 5G diegimu. <...> Jei paprastai šnekant, tai 6G yra tąsa mobiliojo ryšio technologijų, tai ateities technologija“, – pasakojo K. Ikamas.
Pasak pašnekovo, pats paprasčiausias paaiškinimas, kuo 6G ryšio technologija skirsis nuo diegiamo 5G ar dabar plačiai naudojamo 4G ryšio, yra tai, kad 6G paprasčiausiai bus greitesnis. Daugiau specifinių skirtumų, anot K. Ikamo, šiuo metu sunku, nes 6G ryšį vis dar gaubia nemenka migla.
„Panašu, kad bus naudojamas didesnio radijo dažnio bangos šitam ryšiui nei dabar naudojamos 5G. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad greičiausiai tas ryšys bus labai kryptingas, duomenys bus perduodami labai siauru spinduliu“, – teigė mokslininkas.
K. Ikamas aiškino, kad, kuo aukštesnio dažnio bangos naudojamos, tuo ryšys yra kryptingesnis, tad 6G ryšiu siunčiamas signalas eis tiesia linija, komunikacija eis iš vieno taško į kitą.
„Dėl to didelio dažnio bangų panaudojimo, bus galima perduoti žymiai didesnį kiekį duomenų tuo duomenų kanalu. Atitinkamai, greitis bus didesnis“, – pasakojo K. Ikamas.
Didelio poveikio sveikatai neturės
Daug prieštaravimų visuomenėje sukelia pasaulyje vis dar diegiamas 5G ryšys. Šios technologijos priešininkai tikina, kad 5G sukelia vėžį, nevaisingumą, naikina gyvūnus ir augalus. Mokslininkai tuo metu tikina, kad duomenų, kad 5G gali būti kenksmingesnis už kitas plačiai naudojamas ryšio technologijas, nėra.
K. Ikamas pasakojo, kad ryšio technologijų kenksmingumas priklauso nuo to, kokios galios siųstuvai yra naudojami. Kuo galingesnis siųstuvas, spinduliuotę skleidžiantis šaltinis, tuo jis potencialiai gali sukelti daugiau žalos.
6G ryšiui bus naudojamos aukštesnio dažnio bangos. Pasak K. Ikamo, kuo didesnė radijo dažnio spinduliuotė, tuo sunkiau yra išgauti didesnes galias.
„Tikėtina, kad 6G [galia] bus pakankamai silpna, nebent per dešimt metų bus sukurtas kažkoks stebuklas ir bus sukurti labai galingi šaltiniai. Bet šiam momentui nėra tokių nedidelių matmenų šaltinių, kurie galėtų spinduliuoti tokios didelės galios radijo bangas, kad jos turėtų didesnę įtaką mūsų organizmui“, – pasakojo K. Ikamas.
Tad, pasak mokslininko, tai, kad 6G neturės didelio poveikio mūsų sveikatai, sufleruoja du veiksniai. Pirmasis, jau minėta priežastis, kad mažai tikėtina, kad 6G ryšiui bus naudojami didelės galios šaltiniai.
„Antras dalykas – kryptingumas. Gali būti, kad 6G bus labai kryptingas ir, tiesiog, visi siųstuvai skleis labai siauru spinduliu ir papulti į tą spinduliuotę bus labai mažai šansų“, – tikino K. Ikamas.
Lietuvių mokslininkai prisideda prie naujausių technologijų kūrimo
Pašnekovo teigimu, nėra vieno konkretaus asmens ar organizacijos, kuriai būtų galima priskirti 6G ryšio atradimo laurus.
„Yra tiesiog grupės mokslininkų, inžinierių, kurios kuria ateities technologijas. Keliose pasaulio vietose yra išbandomi naujos ryšio ir duomenų perdavimo galimybės. Jei imti geografines konkrečias vietas, tai yra Japonija, Pietų Korėja, JAV, Prancūzija, kitos šalys. Tarp jų ir mes Lietuvoje prisidedame prie šių tyrimų, naujų technologijų atradimo ir kūrimo, kurios galbūt ateityje bus panaudotos naujos kartos 6G ryšyje“, – kalbėjo K. Ikamas.
Pašnekovas pasakojo, kad Lietuvoje su ryšio technologijomis dirba ne viena mokslininkų grupė. Tai ir VU Fizikos fakulteto, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, ir Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai.
K. Ikamo atstovaujama Terahercų elektronikos laboratorija dirba su aukšto dažnio duomenų perdavimo linijomis, kurios gali būti panaudotos 6G ryšio technologijoje. Mokslininko teigimu, lietuviai į naujausių technologijų kūrimo traukinį įšoko jau seniai – mūsų šalies mokslininkai prisidėjo ir prie 4G ir prie 5G kūrimo.
„Pati technologija yra sudėtinga, kad ji būtų išvystyta, reikia daug pastangų, daug žmonių įtraukti į tą visą reikalą. Viskas prasideda nuo proveržio tam tikrose srityse, pavyzdžiui fizikoje ar telekomunikacijose. Tą proveržį daro mokslininkai su inžinieriais“, – aiškino K. Ikamas.
Anot pašnekovo, 6G atveju, mokslininkai tiki, kad bus naudojamos didesnio dažnio bangos ir jomis bus galima perduoti daug didesnius kiekius duomenų.
K. Ikamas pasakojo, kai tokios technologinės galimybės įrodomos, tada darbo imasi verslininkai ir telekomunikacijų bendrovės. Jie tokius mokslininkų atradimus komercializuoja ir paverčia plačiai prieinamais produktais, kuriais gali naudotis kiekvienas mobilųjį ryšį naudojantis žmogus.
Kada galime tikėtis, kad 6G ryšį naudos visi mobiliojo ryšio vartotojai?
„Sunku pasakyti, nes dar 5G neįsivažiavo normaliai. Bet jeigu žiūrėtume į istoriją, kaip buvo diegiamos mobiliojo ryšio kartos, tai jos įdiegiamos maždaug kas dešimt metų. Tai jei dabar diegiamas 5G ir prognozuotume, kad ta tendencija išliks, tai 6G atsiras maždaug po dešimt metų, apie 2030 metus“, – samprotavo K. Ikamas.
Kinijos vaidmenį gaubia paslaptis
K. Ikamo nuomone, prie 6G kūrimo tikrai prisideda ir Kinija.
„Ji labai aktyviai dalyvauja visame moksle, tas matosi visose srityse. <...> Manau, kad tai susiję su bendra situacija pasaulyje. Kadangi Kinija labai stipri ekonomiškai, daug kas gaminama Kinijoje, pačios Kinijos kompanijos irgi labai aktyviai kuria naujas technologijas. Natūraliai gaunasi, kad Kinijos vaidmuo naujų technologijų kūrime yra pakankamai didelis“, – teigė mokslininkas.
Pasak jo, 6G ryšyje bus naudojami teraherciniai dažniai, jie domina įvairių sričių specialistus, o Kinija itin aktyvi šioje srityje.
„Galbūt dalis to dalyvavimo yra užslaptinta, nes tai susiję su karinėmis technologijomis, komercinėmis paslaptimis“, – svarstė K. Ikamas.
Dėl Kinijos dalyvavimo vystant 5G ryšį kilo ne viena abejonė, ar Kinijos valdžia tuo nesiekia įsiskverbti į užsienio valstybių saugumo sistemas, ar kinų siūlomos technologijos yra pakankamai saugios.
Kalbant apie 6G, K. Ikamo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, ar Kinijos vystomos technologijos bus saugios. Mokslininko nuomone, tai priklausys nuo to, kiek Kinija bendradarbiaus su kitomis šalimis, kiek ji bus atvira pasauliui, kiek į šį procesą kišis Kinijos valdžia.
