Naujienų portalas tv3.lt primena, kad prie krizinių situacijų suvaldymo prisidėtų beveik dešimtadalis Lietuvos gyventojų, rodo praėjusių metų pilietinės galios indekso tyrimas. Tyrimo autoriai tai įvardija kaip pakankamai reikšmingą skaičių, tačiau pastebi, jog trūksta institucinio įsitraukimo formų.
„Geopolitinė situacija diktuoja savo taisykles. (...) Svarbu pamatyti, kaip į tai gali reaguoti mūsų visuomenė“, – antradienį teigė tyrimo rezultatus pristatęs VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.
Potencialo yra, bet trūksta institucinio įgyvendinimo
Apie dešimtadalį (8,7 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad valstybei susidūrus su stichijos, pandemijos ar agresorės šalies sukelta krize, jie tikrai savo noru prisidėtų prie situacijos suvaldymo veiksmų. Dar beveik 44 proc. teigia, kad greičiau taip, nei ne. Mokslininko teigimu, tai, kad beveik dešimtadalis yra nusiteikę aktyviai įsitraukti į tokią veiklą yra geras rezultatas.
R. Žiliukaitė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad reikia atsakingai teigti tam tikrus dalykus. Yra pastebima, jog valstybė yra itin susvetimėjusi, o kalbėdama apie penktą koloną Seime, ji suabejojo jos egzistavimu.
„Aš galvoju, bet kuriuo atveju, reikia labai atsakingai ir teigti tam tikrus dalykus, bet, žinoma, mes iš ilgamečių mūsų visuomenės stebėjimo duomenų žinome, kad dalis visuomenės yra tikrai labai smarkiai susvetimėjusi su valstybe. Visuomenė turi aukštą ir socialinio, ir politinio susvetimėjimo lygį ir tiesiog tų žmonių parama valstybei, ypatingai dabartinėje situacijoje, yra su klaustuku.
Kaip tie žmonės elgsis ar jie elgsis atvirai-priešiškai, čia yra jau visiškai kitas klausimas. Ir aš tikrai neteigčiau, kad visuomenėje mes turime daug žmonių, kuriuos galėtume apibrėžti kaip penktąją koloną“, – pasisakė ji.
I. Petronytė-Urbonavičienė mąstė, kad etikečių klijavimas įstato žmones į nepatogias situacijas, tokiu atveju, žmonės neretai gali jaustis nurašyti kitų.
„Aš manau Rūta čia labai taikliai pastebėjo ir aš visiškai tik paantrinčiau ir pastiprinčiau tą nuomonę, nes, man atrodo, kad mes per mažai apie tai galvojame.
Iš tiesų vien tas etiketės klijavimas gali stumti žmones į nepatogią padėtį ir kaip reikėtų apibrėžti penktoji kolona, o kas tai yra. Kaip Rūta ir pasakė, tai yra galbūt kalbama apie žmones, kurie tiesiog jaučiasi susvetimėję, galbūt yra kritiškesni vienos ar kitos politinės partijos atžvilgiu, ar valdžios atžvilgiu ar priimamų sprendimo atžvilgiu.
Ir kartais mes tikrai negalime nurašyti tokių atskirų individų, bet kai kalbame apie visuomenę kaip tokią, vien dėl to, jog galbūt žmonės nesijaučia tvirtai esantys dalimi ar nesijaučia tvirtai, kad jais rūpinamasi, ar kad jie rūpi, ar kad jie iš tikrųjų yra išklausomi vien dėl to nurašyti kaip penktą koloną turbūt labai ankstyva“, – paaiškino ekspertė.
Penktosios kolonos etikečių klijavimas mūsų valstybei nenaudingas
Pasak daktarės, penktosios kolonos etikečių klijavimas gali netgi palengvinti priešiškų valstybių darbą ir tokį išskirstymą dabar daryti būtų labai neišmintinga ir nenaudinga.
„Mes kalbame apie galbūt potencialą, bet tikrai ne realius, tikiuosi, veiksmus. Šitoje vietoje tai yra tam tikras, vėlgi, etiketinis klijavimas, jis dirba darbą, kurį galbūt priešiškos valstybės norėtų dirbti.
Mes, žmonės, priskirdami poziciją, iš tikrųjų stumiame, ypatingai jeigu apibrėžiame, kad pagal kokias charakteristikas, kokias dabar tą penktą koloną. Ir jeigu čia, tarkime, atliekami veiksmai pagal kažkokias stereotipines nuostatas, kurios nebūtinai visais atžvilgiais sutampa su išdavikišku elgesiu, valstybės atžvilgiu, tai iš tikrųjų, aš sakyčiau, pavojinga tendencija.
Taip, mes turime neužmerkti akių ir prisiminti, ką VSD (Valstybės saugumo departamentas) ataskaitos rodo, kad iš tikrųjų yra pavojingų atvejų ir, pavyzdžių, apie juos kalbėti, bet nurašyti didelę visuomenės dalį viešai, dar ypatingai skirstant, ne pats išmintingiausias žingsnis“, – kalbėjo ji.
Anot I. Petronytės-Urbonavičienės, pagal 2024 m. pilietinės galios indeksą, pakito dvi dimensijos: tai yra aktyvumas ir rizikų vertinimas.
„Apskritai, jeigu paimsime tą mūsų pilietinės galios indeksą, tai jis, kaip žinia, yra iš sudedamųjų dimensijų keturių skaičiuojamas ir bendras tas rodiklis labai reikšmingai nuo praeitų metų nekito. Kas pakito, tai dvi tokios dimensijos. Tai būtent aktyvumas mūsų ir rizikų vertinimas. Aktyvumas šiek tiek sumažėjo, o rizikų vertinimas pagerėjo, mes matome mažiau rizikų, pilietiškai veikiant.
Aktyvumas yra šiek tiek slūgstantis, dėl to kad, kai mes stebėjome pandemijos metais ir paskui karo Ukrainoje metais, buvo toks labai ženklus ūgtelėjimas mūsų pilietiniame aktyvume ir dabar porą metų tas aktyvumas po truputį lyg ir atslūginėja.
Aukojimas šiek tiek pamažėjo, paskui, galvojant apie tokias su karu Ukrainoje šovusias į viršų veiklas, lietuvių atrastas veiklas, kaip politinį vartojimą, pavyzdžiui, prekių arba paslaugų pirkimą arba boikotavimą dėl tam tikrų etinių, politinių, moralinių motyvų, tai šitos veiklos iš apmažėjo“, – įvardijo daktarė.
Augo tokios veiklos, kaip kreipimasis į politikus, protestų – pamažėjo
Pasak mokslininkės, protestų politika mažėja, taip pat yra pastebimas tam tikras veiklų pasiskirstymas, kuris, tikriausiai, yra susijęs su rinkiminiais 2024 metais.
„Iš kitos pusės, tai matome ir kitose aktyvumo veiklose truputėlį pasiskirstymą, persiskirstymą tarp veiklų nedidelį, kuris atspindi rinkiminių metų tendenciją arba mes taip būtume linkę sieti. Būtent ta protesto politika mažta šiek tiek, turint galvoje, pavyzdžiui, demonstracijas, politinis vartojimas, streikų apmažėjimas.
Iš kitos pusės, augo tokios veiklos, minimaliai, kaip kreipimasis į politikus, diskutavimas apie politikus su draugais socialiniuose tinkluose. Rinkiminių metų kontekstas šiek tiek atitraukia nuo tokių protestų veiklų ir labiau, tikriausiai, skatina įsitraukti“, – komentavo Vilniaus universiteto mokslininkė, pilietiškumo tyrinėtoja.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite klausytis čia:
