Pasak D.Kuodytės, kviečiant bendradarbiavusius su KGB prisipažinti jiems buvo žadamas slaptumas, o sulaužyti šį pažadą būtų nusikaltimas.
„Manau, tai būtų nusikaltimas tų žmonių atžvilgiu. Tada buvo pasakyta - ateikit, prisipažinkit, ir jūsų duomenys bus įslaptinti. Ir būtent todėl jie ir ėjo, ir prisipažino, turėdami teisėtą lūkestį, kad nebus jų pavardės viešinamos ir nebus jie tąsomi. Nematau jokio pagrindo (išslaptinti), tai yra amoralu ir reikia tai skubiausiai stabdyt. Jei tokios diskusijos vyksta, matyt, neįsigilinę žmonės apie tai samprotauja“, - BNS sakė D.Kuodytė.
Prisipažinusių išslaptinimas buvo aptartas praėjusioje politinėje taryboje.
Įstatymas prisipažinusiems bendradarbiavus su KGB garantavo apsaugą, numatydamas, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos galėjo būti sunaikinta 36 tūkst. 237 agentų asmens ir darbo bylos, išvežtos 8539 tokios bylos. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos tesudaro 0,62 proc. viso buvusio KGB archyvo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.