„Norėtume paprašyti Lietuvos parlamento, jei įmanoma, priimti rezoliuciją paremiant JAV svarstomą iniciatyvą, kuri jau yra Senate, pripažįstančią, kad Tibeto klausimas yra neišspręstas tarptautinis konfliktas“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Vilniuje viešintis S. T. Frasi.
Dalai Lamos atstovas teigė, kad tokia Lietuvos parlamento priimta rezoliucija padrąsintų daugiau šalių jungtis prie paramos Tibetui.
„Lietuvos žmonių parama ir meilė Tibetui visada buvo vertinama“, – pabrėžė S. T. Frasi.
Tibeto parlamentarė tremtyje Youdon Aukatsang sakė, kad Kinija su bendramintėmis nori pakeisti demokratiją grįstą tarptautinę pasaulio tvarką, tai rodo ir devintą mėnesį besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Visai netoli nuo čia, kur esame susirinkę, Ukraina devintą mėnesį gyvena kare, puolama Rusijos. Mes, tibetiečiai, nuo 1950 metų Kinijos invazijos kenčiame autoritarinio režimo priespaudą“, – kalbėjo Tibeto parlamento tremtyje atstovė.
„Šios dvi šalys yra bendrininkės, kurias vienija nusistatymas prieš laisvės, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principus ir demokratiją. Kinija nori pakeisti pasaulinę tvarką ir su bendramintėmis, tokiomis kaip Rusija, sukurti naują tvarką, diktuodamos savo sąlygas“, – per spaudos konferenciją teigė Y. Aukatsang.
Seime pirmadienį trys Tibeto parlamento tremtyje atstovai dalyvauja diskusijoje apie Tibetą ir žmogaus teises.
Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.
Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.
Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.
Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.
