Kultūros ministerijoje pirmadienį pristatytoje vasarą atliktoje viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimų“ apklausoje bent kartą tapę atlikėjais Dainų šventėje nurodė 15 proc. apklaustųjų.
Pasak tyrimą pristačiusios sociologės Aidos Savickos, nors šis rodiklis, palyginti su bendru gyventojų įsitraukimu į kultūrinę veiklą Lietuvoje, yra gana aukštas, lietuviai pagal aktyvumą Dainų šventėje gerokai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos valstybių, kur renginiuose dalyvavę nurodo apie pusė visų respondentų.
82 proc. apklaustųjų taip pat atsakė, kad Lietuva pasaulyje gali didžiuotis Dainų švente - tik 13 proc. į šį klausimą atsakė neigiamai.
„Kalbant apie demografinius skirtumus, bene didžiausi veiksniai, kurie turėjo įtakos nuomonių skirtumui, buvo tautinis aspektas ir dalyvių amžius. Žinoma, jaunoji karta šiek tiek buvo labiau linkusi atsakyti, kad renginiai skirti vyresniai auditorijai arba jie šiek tiek mažiau žinojo apie renginius. Bet kalbant apibendrintai, negalėčiau pasakyti, kad jaunimui ši šventė nebeįdomi, nes tiek didžiavimasis Dainų švente, tiek profesionalumo vertinimo lygmuo buvo ganėtinai aukštas ir tarp vyresnių, ir jaunesnių žmonių. Daryčiau išvadą, kad tikrai yra potencialas siekiant pritraukti jaunąją kartą“, - sakė A.Savicka.
Ji taip pat nurodė, kad nors tautinių mažumų atstovai mažiau domėjosi Dainų šventės renginiais, jie palankiau vertino renginių profesionalumą bei dažniau nurodė, kad švente mūsų šalis gali didžiuotis.
Trečdalis respondentų nurodė stebėję bent kai kuriuos Dainų šventės renginius per televiziją, daugiausia dėmesio sulaukė Dainų diena „Čia mūsų namai“, taip pat tarp labiausiai stebimų renginių nurodytas šventės atidarymo koncertas, eitynės ir Dainų diena Kauno Dainų slėnyje.
Tyrimas atliktas 2014 metų liepos 16-26 dienomis, praėjus 10 dienų nuo Dainų šventės uždarymo. Apklausti 1005 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Tuo metu Kultūros ministerijoje pateiktais TNS.LT televizijos auditorijų tyrimų duomenimis, šiemet vykusios Dainų šventės žiūrimumas, palyginti su 2009-aisiais, smuko perpus.
Kaip nurodė bendro sociologinio ir kultūrologinio tyrimo vadovė Rita Repšienė, taip yra dėl pernelyg statiškų, neretai tris valandas trunkančių šventės transliacijų, kurios turėtų būti pateiktos moderniau ir kūrybiškiau.
Kartu savo tyrimą pristatę kultūrologai bandė pažvelgti į Dainų šventę įvairiais aspektais - į jos atsiradimo priežastis, svarbą lietuvybės, istorinės atminties bei pačios lietuvių tautos formavimuisi.
Tyrimo bendraautoriai pripažino, kad Latvijoje ir Estijoje ši šventė pradėta minėti dar XIX amžiaus antrojoje pusėje ir ji kur kas labiau įsitvirtino šių Lietuvos kaimynių sąmonėje.
Filosofas Vytautas Rubavičius pasidžiaugė, kad sovietų valdžia, atgaivinusi šventę 1946-aisiais, ją siekė išnaudoti propagandos tikslais, taip pat siekta užglaistyti karo nusikaltimus, tačiau tai esą nepavyko.
„Esmė ta, kad perlaužti pirminio lietuvybės palaikymo ir tvirtinimo tikslingumo nepavyko jokiomis ideologinėmis priemonėmis: šventė vyko lietuvių kalbos, lietuvių garsyno, lietuvių etnoregioninių tradicijų puoselėjimo ir jų kultūrinio kūrybinio „prikėlimo“ terpėje“, - sakė V.Rubavičius.
Pasak tyrimo bendraautoriaus, filosofo Stanislovo Juknevičiaus, tautinė tapatybė yra ne tik kalba, istorinė atmintis ar papročiai, bet ir tautos siela, kolektyvinėje pasąmonėje glūdintys liaudies meno principai, todėl Dainų šventė iki šiol išlieka pagrindiniu tautiškumo varikliu.
„Ar lietuviai turi kolektyvinę pasąmonę? Manau, kad turime. Ir pagrindinė mūsų pasčmonės formavimo priemonė yra liaudies menas. Neturime tokios filosofijos, kaip kinai, neturime tokios religijos, kaip žydai, (...) dainų šventės yra pagrindinis mūsų kolektyvinės pasąmonės formavimo elementas, bruožas“, - sakė S.Juknevičius.
„Tai faktiškai vienintelis renginys, persmelkiantis mūsų istoriją“, - tvirtino jis.
Lapkritį žinomi Lietuvos muzikai, pedagogai išsakė susirūpinimą dėl dainų švenčių likimo, sakydami, kad vaikai mokyklose nebeskatinami dainuoti, todėl netrukus neliks choristų. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad trūksta tinkamų naujų kūrinių.
2018 metais minint Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį, planuojama surengti ir Lietuvos dainų šventę.
Lietuvos dainų šventė, kartu su Estijos ir Latvijos dainų šventėmis, yra įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pirmojoje Dainų šventėje 1924 metais Kaune dalyvavo 86 chorai – apie 3 tūkst. atlikėjų.
Lietuvoje vyksta dvi dainų šventės – suaugusiųjų bei moksleivių dainų šventės.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
