– Ką tik pasirodė jau ketvirtoji Jūsų knyga apie Lietuvos mafiją. Kuo ji skiriasi nuo ankstesnių Jūsų darbų? – balsas.lt paklausė D. Dargio.
– Mano naujausias darbas „Mafijos kronikos“ – tai visos Lietuvos banditizmo istorija itin glaustai ir sutrauktai. Tiesa, kai kurios istorijos pateiktos labai plačiai. Šioje knygoje perskaitysite naujausias garsiųjų kriminalinių bylų, tokių kaip žudynės Kauno „Vilijos“ restorane, šešėlinio pasaulio asmenų Remigijaus Daškevičiaus-Daškės ir Valdo Jakučio užsakytų žmogžudysčių naujas, netikėtas versijas. Ir daugybė faktų, dokumentų, unikalių archyvinių bylų nuotraukų, kurių anksčiau nebuvo nei mano straipsniuose, nei trijose ankstesnėse knygose.
– Esate gana produktyviai dirbantis autorius. Kas Jus įkvepia tokios tamsios literatūros kūrybai?
– Gal labiausiai mus visus supantis kasdienis gyvenimas (juokiasi). Juk kas dieną girdime apie intrigas didžiojoje politikoje, versle, tame pačiame meno ar pramogų pasaulyje. Visi kovoja dėl tų pinigų, o aš primenu, kad dešimtajame dešimtmetyje, kai formavosi Lietuvos valstybė, kovos dėl pinigų vyko nuožmiausiais būdais, išsitraukus ginklus ir visoje šalyje. Tada virė aršios grumtynės dėl privatizacijos ir ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose. 35–50 metų asmenys kuo puikiausiai prisimena tuos laikus ir dažnas iš jų galėtų pasakyti, jog vienaip ar kitaip dalyvavo tų laikų įvykiuose, reformose. Bet jei labai atvirai, rašydamas savo knygas neretai žiūriu siaubo arba psichologinio žanro filmus, bene labiausiai kūrybai įkvepia didžiojo pasaulinės kinematografijos meistro – velionio amerikiečių režisieriaus Stanley Kubricko – filmai. Jie visiškai psycho-crazy, bet juose puikiai dėliojamos siužeto linijos, atsiranda netikėtų posūkių. O tokiu stiliumi bandau surašyti ir savo knygas.
– Ką Jums teikia kriminalinio žanro knygų rašymas?
– Smagu, jog, ko gero, esu bene vienintelis šio žanro atstovas Lietuvoje. Susidomėjimas šia literatūra yra nemenkas, nors kaskart norisi geresnių rezultatų. Bet prisiminus pirmąjį darbą apie Kauno „Daktarų“ grupuotę galima pasakyti, kad sumanymas debiutuoti išties pasiteisino – juk šios knygos šiuo metu jau neįmanoma surasti knygynuose, nes buvo išpirktas visas tiražas. Su kiekvienos knygos išleidimu pastebiu, kad yra nemažai žmonių ne tik mūsų šalyje, bet ir tarp išvykusių emigrantų, kuriuos žavi mano knygose surašytos ne išgalvotos, o tikrais faktais paremtos istorijos. Bet didžiausią malonumą teikia nuoširdūs žmonių laiškai internetu, tarkime, parašo: „Dėkui už labai gerą knygą. Tai pirmoji mano knyga, kurią esu perskaitęs tiktai tavo dėka.“ Vadinasi, su kiekvienos naujos knygos pasirodymu žmones skatinu atsiversti knygas, o tai reiškia, jog nedirbu vien tiktai dėl savęs.
– Keturios knygos autoriui, kuris neturi keturiasdešimties, yra daug. O kokie dar artimiausi ateities projektai Jūsų kūrybinėje kalvėje?
– Dirbu įmonėje, kuri teikia viešųjų ryšių paslaugas ne banditams, o verslo atstovams (juokiasi). Sulaukiame nemažai interesantų iš garsiausių verslo grupių, bendrovių. Primenu, kad naujausią knygą „Mafijos kronikos“ įkvėpė ir praėjusių metų vasaros pabaigoje pradėtas, o šių metų pradžioje užbaigtas to paties pavadinimo dokumentinis televizijos serialas, kurį rodė TV3 televizija. Apmaudu, kad šitas projektas nebuvo pratęstas naujame televizijos sezone, tačiau akivaizdu, jog šiandienos televizijos žiūrovui įdomiausios „TV pagalba“, „Kakadu“, „24 valandos“ ir panašaus pobūdžio laidos, kurios atspindi visišką Lietuvos dugną. Bet nesu iš tų, kuris lengvai nuleidžia rankas. Yra minčių ir jau sparčiai judame link to, kad vieną iš garsiausių kriminalinių istorijų artimiausiu metu paversime dokumentiniu filmu ar net vaidybiniu televizijos serialu.
