Trejus metus dirbantis šios kadencijos Seimas gali būti vadinamas rekordininku pagal politinių perbėgimų mastus. Į 2004 m. lapkričio 15 d. kadenciją pradėjusį dabartinį Seimą pateko aštuonių partijų atstovai. Dabar Seime yra jau dešimties partijų atstovai, rašo „Kauno diena“.
Nuo 2004–ųjų iki šiol 38 parlamentarai pakeitė po dvi ir daugiau frakcijų. Seimas dirba 36 mėnesius, tad vidutiniškai kartą per mėnesį vienas tautos išrinktasis pakeisdavo frakciją.
Taip nebuvo nė viename ankstesniame Seime. Per 2000–2004 ir 1996–2000 metų kadencijas frakcijas pakeitė po maždaug dvi dešimtis parlamentarų. 1992–1996 metų Seime politinė migracija buvo dar didesnė retenybė.
Politologai spėja, kad artėjant kitų metų Seimo rinkimams dar ne vienas Seimo narys ieškos „šiltesnės ir perspektyvesnės vietelės“, kuri užtikrintų vietą naujos kadencijos parlamente.
Rekordininkas – J. Ramonas
Didžiausi pokyčiai dabartiniame Seime įvyko 2005 m. pabaigoje ir 2006–ųjų pirmąjį pusmetį. Tuomet skilo Liberalų ir centro bei Darbo partijos frakcijos. 2005–ųjų pabaigoje dalis liberalcentristų išėjo į naujai įsteigtą Liberalų sąjūdį ir įkūrė savo frakciją Seime. Prieš pusantrų metų žlungant tuometinei valdančiajai koalicijai iš Darbo partijos pasitraukė nemaža dalis aktyvistų, kurie įsteigė Pilietinės demokratijos partiją ir jos frakciją Seime.
Politinių perbėgimų rekordininku galima laikyti prieštaringai vertinamą Joną Ramoną. Seime jis jau neoficialiai vadinamas „politiniu valkata“. Per pastaruosius trejus metus jis net šešis kartus pakeitė frakcijas. Į Seimą J.Ramonas buvo išrinktas kaip Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, dabar vadinamos Valstiečių liaudininkų sąjunga, atstovas. Šiuo metu jis jau priklauso „Tvarkos ir teisingumo“ (liberalų demokratų) frakcijai, per šiuos kelerius metus pabuvęs Pilietinės demokratijos, Liberalų ir centro frakcijose bei du kartus – nefrakcionuotųjų Seimo narių Mišriojoje grupėje.
Pats J.Ramonas nemato nieko bloga, kad frakcijas keičia kaip kojines. „Einu ten, kur, kaip manau, labiau rūpinamasi žemės ūkio reikalais, kur galėčiau daugiau padaryti kaimo žmonių labui“, – teigia jis.
Frakcijas šiame Seime taip pat pakeitė Henrikas Žukauskas, Violeta Boreikienė, Pranas Vilkas, Petras Auštrevičius, Petras Baguška, Andrius Baranauskas, Vilija Blinkevičiūtė, Vytautas Čepas, Virginijus Domarkas, Andrius Endzinas, Kęstutis Glaveckas, Petras Gražulis, Vytautas Grubliauskas, Algirdas Ivanauskas, Jonas Jagminas, Juozas Jaruševičius, Vytautas Kamblevičius, Algis Kašėta, Jonas Lionginas, Eligijus Masiulis, Algimantas Matulevičius, Viktoras Muntianas, Vladimiras Orechovas, Skirmantas Pabedinskas, Bronius Pauža, Albertas Sereika, Artūras Skardžius, Rimantas Smetona, Ginaras Steponavičius, Gintaras Šilekis, Viačeslavas Škilis, Dalia Teišerskytė, Rimantas Turčinskas, Romas Veclovas, Vilija Vertelienė, Julius Veselka ir Vidmantas Žiemelis.
Konstitucija leidžia
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra laisvas, tai yra nesaistomas nei jį iškėlusios partijos politinių reikalavimų, nei netgi rinkėjų priesakų. Pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys atstovauja visai tautai, bet ne jos daliai, kokia ji bebūtų – partija ar vienmandatės apygardos rinkėjai.
Teismas taip pat kelis kartus yra įsakmiai nurodęs, jog laisvas mandatas reiškia dar ir tai, kad Seimo narys negali būti rinkėjų atšauktas iš savo pareigų.
Politologai smerkia
Nors konstitucinė teisė leidžia tautos išrinktiesiems nebūti atskaitingais juos iškėlusioms partijoms, politologai atkreipia dėmesį, kad politinė migracija nėra sveikintinas dalykas, nes nestiprina partinės sistemos, skatina rinkėjų nepasitikėjimą ja.
Politologas Alvidas Lukošaitis įsitikinęs, kad politiniai migrantai apgauna rinkėjus. „Rinkėjas paprasčiausiai negali tikėti politiku, kuriam ištikimybė ir lojalumas jį rinkimuose parėmusiai partijai nieko nereiškia. Jeigu politikas lengvai išduoda jį politinės karjeros vingiais vedusią partiją, tai jam nieko nereiškia apgauti ir patį rinkėją“, – tvirtino A.Lukošaitis. Be to, jis įsitikinęs, kad perbėgėliai politikoje „sukuria aibę neaiškumo, neapibrėžtumo, nenuspėjamumo ir kitokių problemų“. Būtent todėl, pasak politologo, dabartinis Seimas, pasižymintis parlamentarų politinis nepastovumu, yra vertinamas kaip ypač neprognozuojamas ir prastai dirbantis.
Politologė Jūratė Novagrockienė „Kauno dienai“ sakė, kad brandžiose demokratijose politiniai migrantai yra itin reta išimtis. Pasak jos, perbėgimai iš partijos į partiją „neprideda prestižo politikui, nors kartais jam būna išties naudingi“, ypač jeigu suspėjama laiku tapti partijos, kuri turi perspektyvų gerai pasirodyti per rinkimus, nariu.
