„Daromi tam tikri žygiai per komitetus, frakcijas ir, mano nuomone, dezinformuojami Seimo nariai, siekiant mano atleidimo“, – antradienį po susitikimo su Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijomis žurnalistams sakė D.Valys.
Paprašytas įvardyti, kas skleidžia tą dezinformaciją, generalinis prokuroras to nepadarė ir tvirtino, kad jo oponentai viešai žinomi.
„Vieša ta dezinformacija, – sakė jis.
Seimui praėjusį antradienį atmetus nutarimo projektą pritarti Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė naują nutarimo projektą, kuriuo siūloma nepritarti šiai ataskaitai. Nutarimo projekte teigiama, kad ataskaitoje pateikti duomenys ir vertinimai „yra deklaratyvūs ir neatspindi realios padėties prokuratūros institucijai atliekant valstybės pavestas funkcijas".
D.Valys neigia, kad jo pateikti duomenys yra neteisingi.
„Generalinis prokuroras pats nieko nepliusuoja, jis nieko neskaičiuoja, tai atlieka Informatikos ir ryšių departamentas, Nusikalstamų veikų valstybinis registras. Jis veikia pagal 2007 metais vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintas taisykles, kur aiškiai nustatyti statistikos formavimo kriterijai“, – tvirtino prokuroras.
Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius yra atkreipęs dėmesį, kad prie išaiškintų nusikaltimų pridėti dėl senaties nutraukti ikiteisminiai tyrimai.
D.Valys antradienį paaiškino, kad tokiais atvejais išaiškintais laikomi nusikaltimai, kai yra nustatytas įtariamasis. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad tokių atvejų – itin mažai.
„Kalbame tik apie šimtą tokiu būdu ištiriamų nusikalstamų veikų, o bendras rezultatas – 43 tūkst. nusikalstamų veikų (...). Ar tai gali turėti lemiamą reikšmę?“ – stebėjosi jis.
Pasak generalinio prokuroro, nors smurto artimoje aplinkoje bylos 7 proc. padidino nusikalstamų veikų statistiką, tai negali lemti penktadaliu geresnių įstaigos rezultatų. Seime pristatydamas ataskaitą pareigūnas pabrėžė, kad pernai pirmą kartą Lietuvos istorijoje atskleista daugiau nei pusė nusikalstamų veikų.
Seimui po pateikimo nepritarus Generalinės prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai, generalinis prokuroras pats parodė iniciatyvą susitikti su politikais. Po pokalbių jis teigė nežinąs, kaip apsispręs politikai.
„Aš nesiekiu pritarimo ar nepritarimo (ataskaitai – BNS), aš siekiu santykių su Seimo nariais aiškumo, nes tos nežinios ir galbūt klaidingų nuomonių apie prokuratūroje vykstančią pertvarką netrūksta“, – pabrėžė D.Valys.
Jo teigimu, praėję metai prokuratūros sistemai buvo istoriniai.
„Reikia džiaugtis tuo, kas yra įvykę prokuratūroje 2012 metais. Neabejoju, kad tai istoriniai prokuratūros metai. Jeigu paklaustumėte būsimų generalinių prokurorų po 10–20 metų, ką reiškė prokuratūrai 2012-ieji, jie atsakys, kad tą patį, ką Estijos prokuratūrai reiškia 2004-ieji, Danijos prokuratūrai – 2007-ieji. Tai prokuratūros pertvarkymas", – teigė pareigūnas.
„Šiandien mes turime visai kitą prokuratūrą nei prieš trejus metus. Leiskite jai padirbti ir parodyti, kad ji geba dirbti, ir užtikrinti teisingumo vykdymą“, – sakė D.Valys.
Paklaustas, ar savo noru trauksis iš pareigų, jeigu vis dėlto parlamentas nepritars jo vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitai, generalinis prokuroras sakė pirmiausia teigė norintis išgirsti argumentus.
„Žiūrėsime, kokiais argumentais kalbama ir kas ataskaitoje yra negerai (...). Prokuratūros veiklos ataskaita kol kas neįvertinta. Negirdžiu argumentų, kuriais politikai kalbėtų. Palaukime rudens ir pažiūrėkime, koks tuomet bus ataskaitos vertinimas“, – teigė jis.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pirmadienį sutarė, kad Seimo nutarimo projektas nepritarti Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai bus svarstomas rudens sesijoje.
Jeigu toks nutarimas būtų priimtas, galėtų kilti klausimas dėl D.Valio atsakomybės, mat parlamentarai taip pat priėmė Statuto pataisas, pagal kurias galima kelti pareigūno atstatydinimo klausimą nepritarus metinei veiklos ataskaitai.
Pagal pataisas, jeigu Seimas nepritaria institucijos vadovo, kuriam paskirti reikia Seimo pritarimo, pateiktai metinei institucijos veiklos ataskaitai, šią ataskaitą svarsčiusiam komitetui gali būti pavesta pateikti nutarimo dėl siūlymo prezidentui atleisti šį valstybės institucijos vadovą iš pareigų projektą.
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė minėtas Statuto pataisas įvertino kaip žingsnį institucijų politizavimo link. Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius Seimo statuto pataisose dėl vadovų atleidimo įžvelgė bandymą pažeisti Konstitucijos numatytą valdžių padalijimo principą.
