Gabija Narušytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Užimtumo didinimas yra viena iš kertinių ekonominio atsigavimo sąlygų, o tai rodo ir Lietuvos pavyzdys, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį dalyvavusi nedarbo problemoms spręsti skirtoje Europos Sąjungos (ES) konferencijoje Milane. Anot šalies vadovės, Lietuva, kovodama su jaunimo nedarbo problema, Europos kontekste atrodo palyginti gerai.
„Nuo 2010 m. jaunimo nedarbas pas mus sumažėjo net 16 proc. ir dabar – tik apie 19 proc., kai ES [jis siekia] daugiau nei 23 proc., o Italijoje – net 44 proc. jaunimo neturi darbo. Taigi problema išties ne tik didelė, bet ir socialiai, politiškai be galo skausminga“, – interviu LRT radijui sako D. Grybauskaitė.
– ES šalys apie nedarbo problemas diskutavo jau trečią kartą.
– Taip, išties ES šalys narės šiuo klausimu diskutavo jau trečią kartą. Pirmą kartą dalyvavau Berlyne, vėliau – Paryžiuje, dabar susitinkame Italijoje, pirmininkaujančios valstybės viename iš pagrindinių miestų.
„Manau, kad niekas negalės sutrukdyti ir nesutrukdys Lietuvos ekonomikai lėtai, bet stabiliai ir patikimai atsigauti.“ D. Grybauskaitė
Žinoma, šis klausimas iš esmės susijęs su ekonomikos atsigavimo problemomis, ypač pietinėje Europoje. O užimtumo didinimas, užimtumo problemos yra viena iš kertinių ekonominio atsigavimo sąlygų ir klausimų, todėl ypač Italijoje, bet ir Prancūzijoje bei kitose šalyse, kur atsigavimas lėtėja, nedarbo mažinimas arba užimtumo didinimas tampa viena iš pagrindinių problemų ir tikslų. [...] Kai kalbame apie bendrą užimtumą, jis praktiškai rodo, ar ekonomika atsigauna, ar ne.
Tai matome ir pagal savo pavyzdžius, ir pagal europinius pavyzdžius – ekonomika išties atsigauna. Tai rodo, kad nuo 2010 m. jaunimo nedarbas pas mus sumažėjo net 16 proc. ir dabar – tik apie 19 proc., kai ES [jis siekia] daugiau nei 23 proc., o Italijoje – net 44 proc. jaunimo neturi darbo.
Taigi problema išties yra ne tik didelė, bet ir socialiai, politiškai be galo skausminga. Ir bet kuriai vyriausybei, ypač Pietų Europoje, tai kelia ne tik susirūpinimą, bet ir socialinę įtampą, nepasitikėjimą. Tai galų gale yra rodiklis, rodantis, kad ekonomika dar vis dėlto stagnuoja ir dar neatsigauna.
– Jaunimo nedarbas išlieka viena aktualiausių temų Europoje nuo pat ekonominės krizės pradžios. Kokių konkrečių žingsnių reikia, kad jaunimo nedarbas imtų realiai mažėti?
– Na, yra ir lietuviška patirtis. Žinoma, yra įvairių šalių patirtis. Bet bent jau mūsų patirtis rodo, kad mums pasisekė per paskutinius kelerius metus sukurti daugiau nei 100 tūkst. naujų darbo vietų jauniems žmonėms, kad verslumą skatinome ir lengvatinėmis paskolomis, ir jaunimo garantijų iniciatyva, kuriai taip pat numatome dar ir papildomų 300 mln. litų, kad po studijų dar kelis mėnesius jaunuoliai galėtų gauti darbą, praktiką ir studijas. Taip pat pradėjome diegti pameistrystę, dualinį mokymą, pavyzdžius, kaip būtų galima mokymą suderinti su praktika, ėmėme iš Vokietijos, iš Austrijos. Aš pati buvau aktyviai įsijungusi, inicijavau pataisas, leidžiančias jaunimui pačiam susirasti praktiką ir taip įgyti darbo įgūdžių, kad būtų lengviau, nes anksčiau tai buvo labai ribota.
Taigi visos šios priemonės ir po truputį mūsų bendras ekonomikos atsigavimas sudarė tas sąlygas. Mes turime dar palyginus didelį – 19 proc. [jaunimo nedarbą], nes bendrasis Lietuvoje yra tik apie 10 proc., tačiau, palyginti su kai kuriomis šalimis ir su europiniu vidurkiu, tikrai atrodome santykinai gerai. Tikiuosi, kad ši tendencija išliks, nes ekonomikos atsigavimas, nors ir nėra toks staigus ir greitas, bet vis tiek bendrasis vidaus produktas augs daugiau nei 3 proc. Taigi perspektyvos tikrai yra geros. Manau, kad niekas negalės sutrukdyti ir nesutrukdys Lietuvos ekonomikai lėtai, bet stabiliai ir patikimai atsigauti.
