Bendrosios ES saugumo ir gynybos politikos klausimais bus diskutuojama po penkerių metų pertraukos. Šioje diskusijoje dalyvaus ir NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).
"Praktiškai penkerius metus Europos vadovai nediskutavo šiais klausimais, bet tokia būtinybė atsirado dėl Europos saugumo ir gynybos politikos klausimų būtent todėl, kad atsirado naujų ir papildomų grėsmių, ir mes jas labai ryškiai matome - ir karinės grėsmės dėl Kaliningrado padidėjusios militarizacijos. Tai labai aktualu ir Lietuvai", - interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentė.
"Mes matome ir kibernetines periodines atakas, tam tarp ir prieš Lietuvas, mes matome informacines atakas ir, aišku, energetikos tiekimo sutrikimų atakos. Tos grėsmės didėja, o jos ir apima tą bendrąją Europos saugumo ir gynybos politikos rėmus. Būtent todėl, kad tos grėsmės didėja ir aktyvėja, Europai būtina apie jas kalbėti", - teigė ji.
Pasak prezidentės, svarbiausias Briuselyje bus pirmininkavimo ES perdavimo klausimas. D.Grybauskaitės teigimu, Lietuvos pirmininkavimo rezultatai vertinami labai teigiamai.
Per pirmininkavimo pusmetį pasiekta Europos ateičiai ypač svarbių susitarimų. Tarp tokių minimas su Europos Parlamentu pasiektas susitarimas dėl daugiamečio 2014-2020 metų ES biudžeto, prioritetinių energetikos projektų patvirtinimas, kompromisas dėl bankų pertvarkos ir priežiūros mechanizmų.
"Tiek, kiek girdisi iš šono, ir labai tikiuosi, kad tai ateis iki Lietuvos, vertinimai kol kas yra labai pozityvūs. Daugelis šalių net kalba, kad nesitikėjo, jog pirmąkart pirmininkaujanti maža Baltijos valstybė galės taip tvarkingai ir sėkmingai susitvarkyti. Mes ypač giriami už suderėtą ES daugiametį biudžetą, kur iš 60 su trupučiu teisės aktų jau 56 patvirtinti. Praktiškai Lietuva su savo derybiniais gebėjimais ir įdirbiu garantavo, kad visos 28 šalys, tame tarp ir Lietuva, jau galės pradėti gauti lėšas jau nuo kito sausio", - nurodė ji.
"Lietuva, norėčiau pasidžiaugti ir prisiminti, kad mes susiderėjome 10 proc. daugiau nei dabartinėje finansinėje perspektyvoje, gausime arba galimės tikėtis gauti 44 su puse milijardo litų per šį 7 metų laikotarpį. Tai rimtas, didžiausias pasiekimas, už kurį bus labai vertina", - kalbėjo ji.
Paskutinėje Lietuvos pirmininkavimo metu EVT taip pat numatoma aptarti situaciją Ukrainoje. Europos vadovams taip pat bus pristatyta Europos Komisijos metinė augimo ataskaita 2014 metams bei kiekvienos šalies vertinimas ir rekomendacijos, kaip užtikrinti spartesnį ekonomikos atsigavimą.
Briuselyje numatomas dvišalis D.Grybauskaitės susitikimas su naujuoju Liuksemburgo premjeru Xavier Betteliu (Ksavjė Beteliu). Su juo Lietuvos vadovė aptars ES ekonominę ir finansinę politiką bei Lietuvos pasirengimą eurui įvesti.
Prieš EVT rengiamas D.Grybauskaitės ir EVT pirmininko Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus) bei Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso (Žozė Manuelio Barozo) koordinacinis susitikimas bei tradicinis šešių Baltijos ir Šiaurės šalių vadovų ir premjerų susitikimas.
