Laikas bėga, o gigantiškuose energetiniuose sumanymuose aiškumo nedaugėja, - trečiadienį įvykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė jo pirminnkas Dainius Budrys. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas bandė atsakyti į Seimo komiteto narių klausimus dėl šalies energetikos ateities.
Kalbėdamas apie būsimosios atominės elektrinės statybą, ministras prasitarė, jog šis projektas turės būti komercinis , atsipirkti ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. Tačiau jis negalėjo pasakyti, iš kur būsimoji elektrinė ims branduolinį kurą, kurio gamyboje Rusijai tenka net 75 procentai pasaulio rinkos.
„Išlaidos elektrinės statybai bus tokios didelės, jog jau dabar yra aišku, kad be Latvijos ir Estijos dalyvavimo atominė elektrinė pasmerkta būti nuostolinga – ji Lietuvai neatsipirks niekada“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
Todėl, jo teigimu, atominės elektrinės statybos projektą pirmiausia turi parafuoti Latvija ir Estija.
D. Budrys piktinosi, kad ministras neatsakė, kodėl 2009 m. iš projekto pasitraukė kompanija „Kepco“. „Ar nebus taip, kad dėl akivaizdaus projektinių darbų vilkinimo pasitrauks ir japonai?“ – klausė D. Budrys.
Neaiškus, pasak pirmininko, ir pačios „Hitachi“ koncesijos klausimas, nežinia kokia dalimi projekte dalyvaus japonai bei kitos šalys?
D. Budrio teigimu, ministras neturi būsimoje atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos kainos paskaičiavimų, tačiau teigiama, jog pagal „Hitachi“ modelį ji turėtų būti tarp 7 ir 10 centų už kilovatvalandę, t.y. paklaida beveik trečdalis kainos. Kas bus, jeigu elektros energijos pardavimo rinkoje konkuruojančios Rusija ir Baltarusija sumažins kainas – neaišku. Dabar Lietuva importuoja 60 proc. suvartojamos elektros energijos. „Be to, vengiama įpareigoti japonus, kad elektros energijos kaina neviršytų bent tų 10 centų“, – stebėjosi D. Budrys.
Seimo nariams, anot komiteto vadovo, liko neaišku, kodėl bus statomas tik vienas reaktorius, be rezervinio. Tokio tipo – trečios kartos – reaktorių pasaulyje vos keletas, bet jie ne pavieniai, o po du arba yra šalia veikiančio kito tipo reaktoriaus. Naujausi reaktoriai yra jau penktos kartos.
„Iš esmės kalbant, toliau yra pučiama migla – viskas sprendžiama „po kilimu“ Vyriausybėje bei Energetikos ministerijoje, – sakė D. Budrys. – Kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas neturiu informacijos apie derybų eigą bei menamų statybų procesą“.
Įspūdis, kad Vyriausybė „pučia miglą“, anot D. Budrio, susidaro ir dėl to, jog vis neparengiama Nacionalinė energetikos strategija. Ministro A. Sekmoko teigimu, ji bus pateikta Seimui kartu su „esminiais projektais“, nors jau vakar Seime užregistruotas Energijos išteklių įstatymo projektas. „Reiškia, šis įstatymas – neesminis? – stebėjosi D. Budrys. – Bet juk šiuo įstatymu siekiama nustatyti naujai formuojamos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės, trumpiau tariant – energijos išteklių biržos organizavimo – teisinius pagrindus! Ką ministras nori apgauti?“ - teiravosi komiteto vadovas.
Jam antrina ir komiteto narė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė. „Seimo Ekonomikos komiteto nariams pateiktuose Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymuose dėl būsimos atominės elektrinės nėra jokio aiškumo ir konkretumo, akivaizdu, jog darbas ruošiant strateginius projektus tik imituojamas darbas“, – teigė ji.
Ministrui anksčiau laiko išėjus iš posėdžio, liko nediskutuoti tokie klausimai, kaip šilumos ūkio sektoriaus plėtros ir kainų perspektyvų, taip pat suskystintų dujų terminalo pajėgumų, statybos kaštų, nuosavybės perspektyvų bei svarbiausia – dujų kainos klausimai, liko nepaliesti ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros klausimai. Todėl Ekonomikos komiteto pirmininko D. Budrio iniciatyva svarstyme padaryta pertrauka iki kito posėdžio, kuris planuojamas kitą trečiadienį, kovo 28 dieną.
