Pagrindinė europietiškų kainų, bet lietuviškų atlyginimų priežastis mūsų valstybėje yra monopolijos. Monopolijos neskatina produktyvumo bei konkurencijos ir tai atsiliepia kainoms, mano Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danas Arlauskas.
Trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje bandyta ieškoti atsakymų į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai - lietuviški.
Europarlamentaras Zigmas Balčytis kainų ir atlyginimų neatitikimą pirmiausia įžvelgė dėl netinkamos valdžios politikos.
„Matėme, kaip kitos valstybės krizės akivaizdoje rėmė savo verslą. Vokietija, Prancūzija neleido iškelti įmonių į Kiniją, rėmė savo darbuotojus dotacijomis, neleido sumažinti atlyginimų. Pati A. Merkel (Vokietijos kanclerė Angela Merkel, - ELTA) liepė komerciniams bankams remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Daug buvo tokių dalykų, ko mes nedarėme", - valdančiuosius kritikavo Z. Balčytis.
Jo vertinimu, įtakos turėjo ir bankų elgesys. Kalbėdamas apie kainas, europarlamentaras nesutiko, kad už 1000 litų Belgijoje ar Strasbūre galima nusipirkti tą patį kiekį, kokį Lietuvoje.
„Mano empiriniais pastebėjimais, maisto produktų kainos ten yra eurais, o čia, Lietuvoje, litais. Kalbant apie drabužius, paslaugas, visus kitus dalykus - iš tikrųjų kainos Lietuvoje yra žymiai aukštesnės. Neturime pavydėti kitoms valstybėms. Ta pati Vokietija kuria savo pramonę, mokslinį potencialą, mokestinę sistemą, kuri leidžia labai daug gauti pajamų į valstybės biudžetą", - dėstė jis.
Europarlamentaras ragino gerinti Lietuvoje pragyvenimo lygį. Tam esą reikia visų pirma peržiūrėti mokestinę sistemą, kitų ES valstybių praktiką, Lietuvos strategijas, o ypač susijusias su užsienio investicijomis, nes ligšiolinės užsieniečių investicijos didelės naudos nedavė.
„Užsieniečiai čia turi pigią darbo jėgą, ateina, tačiau visą pelną perveda į savo valstybes, kuriose reziduoja savininkai. Yra daug tokių klausimų, apie kuriuos ateityje turėsime diskutuoti ir kalbėti", - tikino Z. Balčytis.
Ekspremjerė Kazimira Prunskienė, atsakydama į klausimą, kodėl kainos Lietuvoje europietiškos, o atlyginimai - lietuviški, sakė, kad pati bendriausia priežastis yra tai, jog atsivėrus rinkoms laisvą judėjimą realizavo prekybos sektorius ir Lietuvoje darbas tapo nenašus.
„Prekės juda lanksčiau, paprasčiausiai greičiau išsilygina ta prekių srautų sklaida nei kad, pavyzdžiui, darbo jėgos migracija, kuri kai kuriuose sektoriuose, deja, ir tame pačiame žemės ūkio ar smulkiame sektoriuje, ne visos profesijos gali lengvai prisitaikyti ir lengvai sudaryti tokią situaciją rinkoje, kad darbdaviai būtų priversti mokėti taip pat europietišką algą. Objektyvi priežastis, kodėl jie (darbdaviai, - ELTA) nepajėgūs mokėti, yra ne dėl to, kad „blogiečiai“ ar nenori, o dėl to, kad turi kitokias sąlygas. (...) Kaip galima mokėti tiek pat per mėnesį, jeigu sukuriama bendrojo vidaus produkto vienam žmogui vidutiniškai dvigubai arba trigubai mažiau negu Vakarų šalyse?", - retoriškai klausė profesorė K. Prunskienė.
Išeities ekspremjerė siūlė ieškoti ugdant verslą taip, kad verslui tektų išlaikyti mažiau valstybės pareigūnų, bedarbių ir pensininkų. Tai esą galima padaryti per ES paramą, valstybės mokesčių politiką, investicijų skatinimą.
Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius D. Arlauskas mažų atlyginimų ir aukštų kainų priežastis mato vis dar įsigalėjusiose monopolijose.
D. Arlauskas pateikė maisto krepšelio pavyzdį, kurį sudaro sprandinė, vištiena, pienas, duona. Jo pateiktais duomenimis, jeigu paskaičiuotume tą patį produktų kiekį ir asortimentą, krepšelio vertė Lietuvoje ir Europos šalyse siekia 120 litų. Tiesa, vakarų europiečių atlyginimai yra didesni. Be to, lietuviai moka už elektrą daugiau negu rumunai, suomiai, ispanai, estai, bulgarai.
„Didžiausia priežastis yra monopolijose. Nenoriu įvardinti nė vienos Vyriausybės, tikriausiai kiekviena prisidėjo, jos kaltės yra. Palyginkime visas sritis: prekyba, energetika, žemės ūkio sektorius, perdirbimo sektorius. Mažoje valstybėje tada susikuria oligopolinės struktūros ir jos neskatina kelti produktyvumo. Vėl prieiname prie žemės ūkio produktyvumo - tai kodėl jis žemas? Čia galime daug kalbėti apie mokesčius, kitką, bet būtent pati struktūra neskatina konkurencijos. O kam skatinti? Jie vis tiek tą savo pelno normą sau pasiima, plius su visokiomis dotacijomis. Čia, manyčiau, ir yra didžiausia problema, kuri iš tikrųjų neskatina produktyvumo, ir dėl to tokios ir yra kainos", - kalbėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas.
D. Arlauskas teigė nemanąs, kad monopolijas pažabos Seimo priimtas įstatymas, reglamentuojantis didžiųjų prekybos centrų veiklą.
„Juokinga situacija: įstatymas priimtas, bet lygiai tuos pačius pinigus paima kitais būdais. Negana to, dar paima ir grynųjų - sako, jeigu nori, kad būtų tavo prekė, mokėk tiek grynųjų. Ir Prezidentė kalbėjo tik atėjus, kad reikia skubiai priimti (įstatymą, - ELTA), bet suprantate čia viskas buvo „popsuojama“. Lygiai tas pats su LEO LT sugriovimu. Ar kas pasikeitė? (...) Pas mus nėra normalios konkurencijos", - konstatavo D. Arlauskas.
