„Padėkojau (B. Pistoriusui – ELTA) už labai sklandų ir glaudų bendradarbiavimą, už Vokietijos indėlį į mūsų gynybą. Vokietijos brigados dislokacija yra labai svarbus žingsnis. Svarbus žingsnis ir tai, kad šiandieną ministras atvyko čia į Seimą, buvome apie tai kalbėję jo praeito vizito metu“, – po Vokietijos gynybos ministro kalbos parlamente žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Jo kalboje buvo labai daug svarbių momentų paminėta. Tai ir Vokietijos ryžtas prisidėti prie saugumo, gynybos ne tik mūsų regione, ne tik NATO Rytiniame flange, bet apskirtai būti lyderiais Europoje, tai labai svarbu girdėti“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Anot jos, B. Pistoriuso pasiryžimas prisidėti prie žemyno saugumo yra labai tvirtas.
„Pats ministras tai mato savo politikos tikslu, kad požiūris Europoje keistųsi, kad būtų suvienodintas grėsmių suvokimas, kad turime būti vieningi prieš pavojų, kuris visiems yra akivaizdus. Girdėti tokį signalą iš Vokietijos yra labai svarbu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, tikindama, kad B. Pistoriusą paragino ir toliau aktyviai remti Ukrainą.
Seimo pirmininkė vylėsi, kad parlamentarams pavyks vieningai ratifikuoti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
„Tikiu, kad dėl tokių klausimų nei rinkimų kampanija, nei kažkokie kiti nesutarimai nesutrukdys mums būti vieningiems. Tai labai svarbu. Manau, visi supranta, kad Vokietijos brigados atvykimas ir sklandus pasirengimas tam yra Lietuvos gėrybinis interesas“, – pabrėžė ji.
Dvišalė sutartis apibrėš brigados karių, jų šeimų teisinį statusą
Ketvirtadienį Seimui pristatytas prezidento teikiamas siūlymas ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutartį.
Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
