„Siekdamas savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo tik panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai. Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir dramatiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas“, – ketvirtadienį Seime sakė B. Pistorius.
„Visa tai nepalieka jokių abejonių: Putino Rusijai – Ukraina tik pradžia. Jau šiandien Rusija bando hibridinėmis priemonėmis pakirsti mūsų visuomenių Europos Sąjungos ir NATO vienybę. Putino tikrasis priešas – galime būti atviri – yra mūsų laisvas ir nepriklausomas demokratinis gyvenimo būdas. Jis to bijo, ponios ir ponai“, – pabrėžė jis.
B. Pistorius akcentavo, jog Vakarų valstybės privalo užtikrinti, kad Kremlius nepasiektų savo tikslų. Priešingu atveju, pažymėjo Berlyno politikas, pasekmės paliestų ne tik Ukrainą.
„Turime užtikrinti, kad Putinas negalėtų ir nepasiektų savo. Jam neturi pasisekti. Pasekmės būtų siaubingos – ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet ir visoms laisvę mylinčioms tautoms visame pasaulyje. Štai kodėl Vokietija yra viena iš stipriausių rėmėjų, kai kalbame apie pagalbą Ukrainai“, – kalbėjo jis, pridurdamas, jog siekis atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą yra bendra atsakomybė.
„Galiu jus patikinti – mūsų pastangos bus nenuilstamos. Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai tai svarbus klausimas. Tačiau man nereikia pasakoti to jums, kaip Rusijos išpuolis prieš Ukrainą padidina grėsmę Europos saugumui. Jūs jau daug metų susiduriate su tiesiogine, baisia Rusijos ir Baltarusijos grėsme“, – pastebėjo ministras.
„Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“
Savo kalboje iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos B. Pistorius taip pat patikino, kad Vokietija yra patikima saugumo partnerė Lietuviai. Jis priminė, jog užaugo Šaltojo karo laikotarpiu, todėl supranta, ką reiškia gyventi atskirtyje, kylant saugumo grėsmėms. Todėl, anot politiko, NATO Aljanso saugumo garantijos „saugojo laisvę“.
„Žinau, kaip ir daugelis kitų vokiečių, ką reiškia būti Rytiniu flangu. Daugeliui iš mūsų NATO nebuvo abstrakti sąvoka, tai buvo skydas, kuris saugojo mūsų laisvę. Su giliu dėkingumu prisimename, kai galėjome pasikliauti savo ištikimais sąjungininkais. Prisimenu, kaip šie sąjungininkai tapo draugais – draugais, kurie buvo pasirengę ginti mūsų teritorinį vientisumą ir bendrą laisvę“, – kalbėjo B. Pistorius.
„Šiandien mūsų sąjungininkai Baltijos regione ir Rytuose to paties gali tikėtis ir iš mūsų. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas. Jūsų laisvė yra mūsų laisvę. Jūsų suverenitetas yra mūsų suverenitetas. Tai yra mūsų tvirtas įsipareigojimas“, – pabrėžė jis.
Į Lietuvą perkeliama brigada – pavyzdinis Zeitenwende projektas
Savo kalboje B. Pistorius taip pat kalbėjo ir apie Vokietijos įsipareigojimą į Lietuvą perkelti karių brigadą. Šį esminį Berlyno sprendimą ministras pavadino „pavyzdiniu Zeitenwende projektu“.
„Tai buvo tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba taip pat yra ir kolektyvinė gynyba. Kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas“, – teigė jis.
„Tokiu savo sprendimu mes pabrėžiame stiprius vokiečių ir lietuvių partnerystės ir draugystės ryšius. Atsižvelgdami į tą siaubingą patirtį, kurią lietuviai turėjo išgyventi su nacistine Vokietija praėjusio amžiaus pirmoje pusėje, turiu pasakyti, kad ši draugystė man, asmeniškai, ir vokiečių tautai reiškia daug“, – nurodė B. Pistorius.
Sutarę dėl brigados dydžio karinio vieneto dislokavimo Lietuvoje, vokiečiai sustiprino Aljansą ir vykdo pažadus apsaugoti demokratinę Europą, sakė ministras.
„Mūsų kariai stovės petys į petį su Lietuvos pajėgomis, pasirengę ginti šią šalį – kaip ir visas Aljansas, kuris yra pasirengęs ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – nurodė jis.
B. Pistorius džiaugėsi aktyviu bendradarbiavimu su Lietuva. Anot jo, ministerijų ir ginkluotųjų pajėgų koordinavimasis yra intensyvus.
„Aš jau pamečiau skaičių, kiek turėjau susitikimų su kolega Laurynu Kasčiūnu ir prieš tai jo pareigas ėjusiu ministru“, – teigė ministras.
„Mes patys patyrėme, kodėl lietuviai užsitarnavo reputaciją kaip tokių žmonių, kurie pasirūpina, kad viskas būtų padaryta iki galo“, – pridūrė jis.
Pakartojo, kad brigada į Lietuvą bus perkelta iki 2027 m. – jeigu bus parengta visa infrastruktūra
B. Pistoriusas patikino, kad tiek Vokietija, tiek Lietuva laikosi dvišalio plano dėl brigados dislokavimo. Pasak politiko, užtikrinti, kad pastarasis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas, yra bendra šalių atsakomybė.
Jis pakartojo ir anksčiau išsakytas pozicijas – iki šių metų pabaigos Lietuvoje turėtų įsikurti brigados aktyvavimo štabas, iki 2025 m. planuojama perkelti pusę tūkstančio aptarnaujančiojo personalo narių.
„Turime aiškų tikslą iki 2027 m. dislokuoti brigadą Lietuvoje – su sąlyga, kad iki tol pradės veikti visa reikiama infrastruktūra“, – pastebėjo B. Pistorius.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvoje lankosi Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Vizito Vilniuje metu Berlyno politikas susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. B. Pistorius taip pat dalyvaus Seimui ratifikuojant dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila bei Tobias Lindner. Dokumentą dar turi ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos parlamentai.
Po apsilankymo Seime B. Pistorius susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, dalyvaus spaudos konferencijoje su L. Kasčiūnu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Nevyriausybinės organizacijos B. Pistoriusui įteikė padėkos laišką: Vokietijos kariams rodysime šiltą svetingumą
Ketvirtadienį Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) šalyje besilankančiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui įteikė padėkos laišką. Pasak jų, šiuo raštu norima išreikšti dėkingumą dėl dvišalio susitarimo bendradarbiauti gynybos srityje.
„Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje mums yra istorinės reikšmės. Lietuvai ir jos žmonėms ši sutartis reiškia daug daugiau nei karinę paramą. Vokietijos karių atvykimas į mūsų šalį mums yra Europos vienybės vardan laisvės, demokratijos ir žmogaus teisės simbolis. Nes be saugumo neįmanoma niekas“, – rašoma NVO laiške B. Pistoriusui.
„Kreipiamės į Jus, norėdami Lietuvos pilietinės visuomenės vardu išreikšti didelę padėką ir nuoširdų palaikymą į Lietuvą atvyksiantiems Vokietijos kariams. Esame pasirengę parodyti šiltą svetingumą jiems ir jų šeimoms. (...) Saugi Europa kiekvienam europiečiui yra mūsų visų tikslas ir užduotis“, – pabrėžė oranizacijos.
Šį laišką B. Pistoriusui Lietuvos NVO įteikė po Seimo plenarinio posėdžio metu jo pasakytos kalbos.
Laišką pasirašė „Blue/Yellow“, Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maltiečiai“, LiJOT, Lietuvos moksleivių sąjunga, Trečiojo amžiaus universitetų asociacija, Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos studentų sąjunga, Ukrainos namai, Atviros Lietuvos fondas, Pilietinės visuomenės institutas ir kitos organizacijos.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Lietuvoje lankosi Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas. Seimo plenarinio posėdžio metu jis iš parlamento posėdžio salės tribūnos sakė kalbą.
Po to Seimas planuoja ratifikuoti dvišalį Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.
Dvišalė sutartis apibrėš brigados karių, jų šeimų teisinį statusą
Pastarąją sutartį, kuri apibrėžia į Lietuvą perkeliamos vokiečių karių brigados karių, jų šeimų, civilių tarnautojų teises, Berlyne jau pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir B. Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
