„Tai, viso labo, diskusija. Ji tikrai VGT lygio ar svarbos dar nėra pasiekusi ir tikrai pirmiausiai ministerija, kuri atsakinga už šiuos klausimus – šiuo atveju, Krašto apsaugos ministerija – turi savo suformuoti poziciją. Ir tik vėliau, jeigu bus poreikis, bus diskutuojama kituose formatuose“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nėra kol kas kažkokio poreikio formuoti... Mano galva, VGT formate tai aptarinėti“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad KAM siūlo VGT svarstyt pasitraukimą iš Oslo konvencijos pirmadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.
KAM vertinimu, Lietuvai „būtina iš naujo įvertinti šios konvencijos nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais“, nes nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Oslo konvencijos, draudžiančios naudoti, gabenti, gaminti ar sandėliuoti kasetinius šaudmenis, saugumo situacija iš esmės pablogėjo.
KAM siūlymą argumentuoja ne tik pasikeitusia geopolitine situacija, bet ir tuo, kad Lietuvos kaimynės bei dauguma su Rusija ir Baltarusija besiribojančių sąjungininkų nėra Oslo konvencijos narės. Be to, ministerija teigia, kad ginkluoto konflikto metu Rusija ir Baltarusija naudotų kasetinius šaudmenis ir tai suteiktų joms karinį pranašumą. Todėl, tęsia KAM, prisiimti apribojimai varžo Lietuvos gynybinius pajėgumus ir kovinę galią.
Jeigu VGT pritartų tokiam siūlymui, KAM ragina kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo. Taip pat pasiūlyta apie sprendimą informuoti Lietuvos sąjungininkes.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar rugpjūtį viešai išreiškė lūkestį, kad Lietuva pasitrauks iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.
Visgi, praėjusią savaitę premjerė I. Šimonytė patikino, kad jokių sprendimų dar nėra priimta. Be to, pabrėžė ji, svarbu tinkamai įsivertinti tokių sprendimų naudą ir galimą žalą šalies reputacijai.
