„Vyriausybė tokią mintį turi (pratęsti solidarumo mokestį – ELTA) ir atidžiai ją vertina. Yra panašus projektas registruotas iš opozicijos pusės. Tikrai neatmetu, kad jis atsiras Seimo salėje kažkuriuo metu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Liberalai buvo skeptiški praėjusį kartą. Matyt, tą poziciją ideologiškai ir išlaikysime“, – pridūrė ji.
Tuo pat metu, anot Seimo pirmininkės, gynybos finansavimui nėra idealių priemonių, todėl solidarumo pratęsimą reikės vertinti kitų siūlymų kontekste.
„Bet čia reikėtų matyti visą visumą. Nes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį ir nėra idealių priemonių. Vienos priemonės geresnės, kitos blogesnės, bet vertinsime visą visumą. Neatmetu, kad tai bus viena iš mažesnių priemonių, kuri galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Taip pat balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
