„Manyčiau, kad (referendumo – ELTA) kartelės mažinimas sukurtų daugiau pavojų, nei atneštų naudos. Mano tokia nuomonė“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dabar, praėjus vos kelioms dienoms po referendumo, po pirmojo rinkimų turo, nemanau, kad reikėtų skubėti politikams pateikti žmonėms naują sprendimą. Akivaizdu, jeigu būtų aiški alternatyva referendumui, ji jau būtų išnaudoja, į ją jau būtų investuotas ir dėmesys, ir pastangos, ir galbūt jau būtų išspręsta problema. Taip nėra“, – teigė ji.
Visgi, politikė susiklosčiusioje situacijoje įžvelgia ir tam tikro pozityvumo.
„Aš sakyčiau, kad būtų galima matyti nebūtinai pustuštę stiklinę. Visgi, čia klausimas yra toks, kuris reikalauja labai didelio rinkėjų aktyvumo. Jei referendumas, jei pilietybės išsaugojimas yra iš ties gyvybiškai svarbus, anksčiau ar vėliau jis atves prie balsadėžių tą procentą (rinkėjų – ELTA), kuris yra reikalingas“, – vylėsi ji.
Sekmadienį vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, suskaičiavus visų 1895 rinkimų apylinkių rezultatus, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.
Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.
ELTA primena, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvoje vyksta antrąkart. Pirmąkart jis buvo surengtas 2019 metais, jame dalyvavo 53,16 proc. rinkėjų, bet tąkart Konstitucijos pakeitimo priimti nepavyko, nes nepakako pasisakiusių „už“.
