Dalyvaujant olimpinių žaidynių atidaryme Pekine būtų galima daugiau pasiekti keliant žmogaus teisių problemų Kinijoje klausimus, nei atsisakius atvykti į atidarymo ceremoniją, mano Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.
„Prezidento teisė, jis gali vykti ir gali nevykti. Galima buvo daryti ir taip, ir taip. Šiuo atveju ne tai svarbiausia. Jei mums klausimų kyla dėl žmogaus teisių ar kitų dalykų Kinijoje, tai reiktų spręsti principinį dalyką, ar tokioje šalyje galima rengti olimpines žaidynes, ar ne. Jei jau jos rengiamos, mūsų sportininkai ten važiuoja ir dalyvauja, tai visiškai normalu, kad mes sergame už savo komandą ir atstovaujame savo šaliai“, - BNS trečiadienį sakė Č.Juršėnas.
Anot jo, dalyvavimas olimpiados atidaryme suteiktų didesnių galimybių „betarpiškai į akis pasakyti nuomonę apie žmogaus teisių pažeidimus“.
„Jei manoma, kad politinė demonstracija naudinga - tai kiekvieno politinio veikėjo valia. Vieni Vakarų veikėjai vyksta, nemanau, kad jie prastesni demokratai už tuos, kurie nevyksta. Nes vykimas duoda galimybę betarpiškai į akis pasakyti, ką manai apie demokratijos padėtį, apie žmogaus teisių pažeidimus. Toks darbas turėtų didesnės reikšmės, o šiaip nevykimas - tam tikra demonstracija“, - sakė Č.Juršėnas.
Be to, anot Seimo vadovo, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad 1991 metais pasirašius diplomatinių santykių deklaraciją abi šalys - Lietuva ir Kinija - pripažino valstybių teritorijų integralumą.
„Mes savo ruožtu pripažinome, kad į Kinijos teritoriją įeina ir Taivanas, ir Tibetas. Tai jei esame taip... tada turėtume būti dar aštresni. Visa problema, kad net ir Dalai Lama nepriklausomybės klausimo nekelia. O žmogaus teises galima ginti Lietuvoje, bet galima tai padaryti ir Pekine tiesiai į akis pokalbyje ar vienas su vienu, ar platesniame rate, pasinaudoti tarptautine tribūna“, - svarstė Seimo vadovas.
Prezidentūra antradienį pranešė, kad prezidentas V.Adamkus nutarė nevykti į Pekino olimpiados atidarymą, tačiau planuoja dalyvauti šį rudenį Kinijoje vyksiančiame Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) viršūnių forume.
Tokio šalies vadovo sprendimo priežastys nenurodomos.
Premjeras Gediminas Kirkilas teigė suprantąs šį prezidento sprendimą kaip vienintelį įmanomą politinį žingsnį atkreipiant dėmesį į Tibeto klausimą.
Prezidentui nutarus nevažiuoti į Pekiną, premjeras bus aukščiausio rango Lietuvos pareigūnas, nedalyvausiantis atidaryme, tačiau vėliau stebėsiantis žaidynes. Jis kartu su žmona Liudmila Kinijoje lankysis rugpjūčio 17-25 dienomis ir, be kita ko, stebės olimpiados uždarymą.
Po pavasarį Tibete kilusių neramumų, kuriuos Kinijos valdžia nuslopino, pasaulyje pasigirdo raginimai boikotuoti Pekino olimpiadą. Tokius raginimus ne kartą išsakė ir Lietuvoje veikianti neformali Tibeto laisvės rėmimo grupė, kuri yra surinkusi per tris tūkstančius šią iniciatyvą remiančių piliečių parašų.
Masinės protesto akcijos prieš Tibetą okupavusią Kiniją kilo kovo mėnesį. Per jas neišvengta tibetiečių susirėmimų su Kinijos policija ir armijos daliniais, per kuriuos žuvo žmonių. Protestai Tibeto sostinėje Lhasoje virto riaušėmis, o paskui išpilto į kaimyninius Kinijos regionus, kur gyvena daug tibetiečių.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
