Šiemet G. Nausėda ir jo komanda viešojoje erdvėje sulaukė nemažai kritikos, kad prezidento kasdienė darbotvarkė iš pažiūros atrodo tuščia. Anot A. Zabarausko, prezidento darbotvarkė, jo manymu, buvo tokia maža smulkmena, kad jis šio klausimo net nenorėdavo kelti vidiniuose prezidento komandos susirinkimuose.
„Į dienotvarkę yra dedami įvykiai, kurie paskui yra komentuojami žiniasklaidai, po kurių yra viešas pareiškimas arba prezidento, arba patarėjo, arba atstovo žiniasklaidai, arba svečių, su kuriais susitinka prezidentas. Visi susitikimai su prezidentu yra skelbiami, išskyrus tuos, kurių negalima skelbti, nes tai yra susiję su galbūt specialiosiomis tarnybomis, valstybės paslaptimis ir tai yra normalu“, – Žinių radijo laidoje „Puikūs pralaimėjimai“ pirmadienį kalbėjo A. Zabarauskas.
Jis pastebi, kad, jei prezidento komanda į G. Nausėdos darbotvarkę būtų rašiusi absoliučiai viską, ką kasdien darbo prezidentas, būtų sulaukę ne ką mažiau kritikos, nei sulaukė priešingu atveju.
„Koks yra pagrindinis prezidento darbas? Priimti sprendimus. Tam, kad galėtum priimti sprendimus, riekia per save perleisti be galo daug informacijos, įvairių ir į priešingas puses tempiančių nuomonių. Jeigu mes į darbotvarkę įrašytume, kad dirba su dokumentais, susipažįsta su įstatymais, tariasi su patarėjais, tai ta darbotvarkė kasdien būtų labai vienoda.
Ir tie žmonės, kurie muša šaukštu į tuščius puodus, kad prezidento darbotvarkė tuščia, lygiai taip pat muštu šauktu į tuščius puodus, kad prezidentas deda į darbotvarkę labai tuščius dalykus“, – atkreipė dėmesį A. Zabarauskas.
Šį tą darytų kitaip
Tiesa, buvęs G. Nausėdos komunikacijos vadovas pripažįsta, kad dabar prezidento darbotvarkės klausimais elgtųsi kitaip.
„Bet dabar, žiūrėdamas atgal, ko gero, eičiau jau kitu keliu. Matydamas, kad tai nacionalinės svarbos klausimas ir tai svarbiau nei nacionalinio susitarimo dėl švietimo turinys, aš turbūt tarčiausi ir žiūrėčiau ne į ministerijų, Vyriausybės ar Seimo puslapius, o žiūrėčiau į „Transparency International“ ir kitų NVO, prižiūrinčių viešąjį sektorių, rekomendacijas. Kaip jos rekomenduotų elgtis, taip ir elgtumės. Tai čia sakau post factum, ką daryčiau kitaip“, – svarstė A. Zabarauskas.
Paprašytas įvertinti savo vienerius darbo metus G. Nausėdos komandoje, A. Zabarauskas tai vadino „sėkme su pastebimais pralaimėjimų bruožais“.
„Kodėl pralaimėjimų bruožai yra? Na, kiekvienas pasakys, kur prezidento komunikacija padarė klaidų, ką tai kainavo. Bet tai, kur dabar yra prezidentūra, kaip institucija, kaip prezidentas išreiškia save ir vykdo politiką, mano galva, tai yra sėkmė“, – kalbėjo A. Zabarauskas.
