Apie galimą karo grėsmę ir Rusijos galimybes užpulti didesnę Europos dalį, nei tik Baltijos šalys, K. Rimša pasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“.
Paklaustas, ar Rusija gali užpulti Lietuvą, buvęs Kanados žvalgybos karininkas atsakė, kad ne tik Rusija, bet ir kitos priešiškos valstybės ruošiasi karui. Pasak jo, svarbūs metai bus 2027-ieji.
„Komunistinės Kinijos vadovas Xi Jinpingas davė įsakymą, kad turi būti pasiruošta galimam karui iki 2027 metų. Šiaurės Korėjoje ir Irane yra toks pats įsakymas. Ar jūs dabar matote, kad 2027 metais gali būti problema? Vokiečių žvalgyba sako, kad Rusija 2030 metais gali pulti Europą. <...> Yra faktas, kad jau visi yra pasiruošę dėl karo 2027 metais“, – teigė K. Rimša.
Jis pridėjo, kad Rusijoje jau įvyko karių šaukimas – iš 150 tūkst. karių dalis pajėgų nuėjo į Ukrainą, o kita dalis – į Vakarų karinę apygardą (VKA). VKA yra ginkluotųjų pajėgų vienetas, kurio tikslas yra apginti Rusijos vakarinę dalį. K. Rimša akcentuoja, kad rusai turi tikslą kuo greičiau atstatyti VKA.
„2022 metais buvo pasirinkimas – ar pulti Ukrainą, ar pulti Baltiją. Tai išėjo, kad jie nusprendė pulti Ukrainą, bet tuo pačiu metu reikia suprasti, kad jau visi Vakarų karinėje apygardoje buvo pasiruošę eiti į karą per 24–48 valandas“, – pasakojo K. Rimša.
NATO ateis atsiimti žemes
K. Rimšos teigimu, NATO yra nepaprastai svarbi Lietuvai ir jis neabejojo, kad aljansas apgins mūsų šalį, jei to prireiks. Tačiau pašnekovas akcentavo, kad NATO daugiau Lietuvą apgins kontratakuodami, kad būtų atgautos mūsų žemės.
„NATO ateis, bet jau atsiimti žemių“, – svarstymais dalinosi buvęs žvalgybos pareigūnas.
K. Rimšos manymu, jau yra matomi ženklai, kurie rodo Rusijos planus pulti Baltijos valstybes. Visgi, jis abejojo, kad Rusija yra tokia stipri, jog galėtų užpulti ką nors daugiau, nei tik Lietuvą, Latviją ar Estiją. Tai – geros naujienos Europai, tačiau itin pesimistinis scenarijus Baltijos šalims.
„Jie niekada nesugebės pulti daugiau negu Baltijos šalių prieš NATO. Juos blokuoja Lenkija, kuri gynybai skiria 4 proc. savo biudžeto, dėl to pulti šią šalį rusams nėra per gudru.
Tai, mano nuomone, jie tik pultų atsiimti Baltijos šalis. Jie paima šias valstybes, tada atsisuks ir sakys: „Mes pasinaudosim branduoliniu ginklu, jeigu jūs mus pulsit“, – sakė K. Rimša.
Visgi pašnekovui kyla abejonių, ar NATO šalys išsigąs tokio Rusijos grasinimo, mat Vakarai jau yra pripratę prie tokių rusų kalbų, o branduolinis karas naudos neatneš nei vienai valstybei.
Rimša apie Trumpą: „Jis veikia visai kaip rusų agentas“
Pašnekovas laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ akcentavo, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, Baltijos šalims iškyla didesnė grėsmė.
„D. Trumpas yra didelė problema. Pirmas dalykas yra toks, kad D. Trumpas daro labai daug žalos Amerikos viduje. Jo ekonomikos planas iš tikrųjų suardys visą JAV ekonomiką, o tai reiškia, kad nukentės ir pasaulio ekonomika.
Ir taip pat jis kalba tą, ką sako Maskva. Kartais jis sako, kad Rusija yra mūsų priešas, bet iš tikrųjų jo kalbos yra tiksliai kaip Maskvos. Jis veikia visai kaip rusų agentas“, – teigė K. Rimša.
V. Rupšys atsakė apie išsakytus K. Rimšos teiginius
K. Rimša laidoje kalbėjo nemažai apie V. Rupšį ir jo sprendimus. V. Rupšys pateikia savo atsakymus:
Ačiū už Jūsų klausimus. Visų pirma, iš jų supratau, kad norite sudaryti galimybę atsakyti visiškai nepagrįstus ir melagingus Kosto Rimšos teiginius. Už šią galimybę, kuri be kita ko, yra žurnalisto pareiga, esu dėkingas. Žinoma, tenka apgailestauti, kad tokia galimybė man suteikiama praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo laidos paskelbimo viešai ir tik man pateikus teisines pretenzijas.
Antra, absoliučiai paneigiu Kosto Rimšos išsakytus teiginius mano atžvilgiu. Juos vertinu kaip piktavališką melą ir šmeižtą mano atžvilgiu, siekiu mane sumenkinti ir pažeminti visuomenės akyse. Noriu pažymėti, kad ne aš turiu įrodinėti, kad nesu valstybės priešas, o žmogus, kuris mane viešai apšmeižė privalo įrodyti savo teiginius! Net ir nuomonė, kurią kiekvienas gali turėti, privalo būti reiškiama tokiu būdu, kad nešmeižtų kito asmens.
Trečia, teikimą skirti mane Kariuomenės vadu priimė tuometinė Krašto apsaugos politinė vadovybė – krašto apsaugos ministras ir Prezidentas! Beje, premjeras skiriant kariuomenės vadą nedalyvauja.
Taigi, mane skiriant kariuomenės vadu, kaip ir beje didžiąją dalį mano karinės karjeros, mano asmeninės biografijos faktai buvo žinomi. Jie yra nurodyti mano asmens byloje, Tarnybos sovietinėje kariuomenėje faktas, vieta ir laikotarpis taip pat yra mano asmens byloje ir visuomet ten jis buvo. Todėl teiginys, kad aš ką nors nuslėpiau, paslėpiau ar norėjau suklaidinti yra iš esmės neteisingas.
Ketvirta, tapęs karininku visuomet turėjau leidimą dirbti ne tik su Lietuvos, tačiau ir Europos Sąjungos ir NATO aukščiausio lygmens (visiškai slaptai) įslaptinta informacija. Neabejoju, kad tiek Lietuvos valstybės saugumo departamentas, tiek ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, prieš suteikdami leidimus dirbti su valstybės paslaptimis, nuodugniai ir išsamiai įvertino ne tik mano biografijos faktus, tačiau ir mano tarnybą, asmeninius bei kitus ryšius. Patikslinu, kad patikrinimai vyko kas penkerius metus , tuo pačiu ir išduodami leidimai dirbti su atitinkama slaptumo informacija.
Penkta, Šaulių sąjunga niekada nebuvo pavaldi kariuomenės vadui. Visų pirma, taip kaip ir nustato specialus įstatymas bei Sąjungos statutas, tai yra visuomeninė organizacija. Per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį, Šaulių sąjunga buvo pavaldi krašto apsaugos ministrui, jis skyrė Šaulių sąjungos vadą. Didėjant šaulių skaičiui, jų vaidmeniui prisidedant ne tik prie gynybos, tačiau ir prie pilietiškumo ugdymo, natūraliai kilo poreikis didesniam finansavimui. Tai buvo viena iš priežasčių dėl ko buvo keičiami įstatymai Seime ir buvo pakeistas Šaulių sąjungos finansavimo, atskaitomybės bei tam tikro pavaldumo klausimas. Savo ruožtu, galiu tik pažymėti, kad man būnant kariuomenės vadu, šauliams buvo ne tik kad netrukdoma, tačiau ir teikiama kariuomenės pagalba ( greičiausiai didžiausia Sąjungos storijoje), tiek rengiant kovinius šaulius, tiek ir vykdant kitas veiklas. Šešta, informacija apie Specialiųjų operacijų pajėgų vykdomas ar vykdytas užduotis yra neviešinama, dalis užduočių yra net slaptos, todėl komentarų apie iš esmės neteisingas ir klaidinančias Kosto Rimšos insinuacijas šiuo klausimu neteiksiu. Primenu, kad šių pajėgų statusas yra įtvirtintas įstatyme ir jos yra tokios pat pajėgos, kaip ir Sausumos, Jūrų ar Oro. Jokių diskusijų, kad Specialiųjų operacijų pajėgos nėra ar neturėtų būti laikomos kaip savarankiškos pajėgos nebuvo ir negalėjo būti. Galiausiai, šių pajėgų vaidmuo visada buvo vertinamas skiriant joms tiek taikos meto, tiek ir valstybės gynybos užduotis. Jos turėjo ir neabejoju, kad turi labai aiškias užduotis valstybės ginkluotoje gynyboje. Dėl Specialiųjų operacijų pajėgų veikimo pobūdžio, kurį apibrėžia Lietuvos įstatymai, apie šių pajėgų vystymo planus bei disponuojamus pajėgumus , joms keltas ar keliamas užduotis Kostas Rimša neturėjo ir teisės žinoti, todėl bet kokie jo pasvarstymai šia tema net negali būti vertinami rimtai.
Visą pokalbį su K. Rimša išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
