Kaip teigė jis savo feisbuko paskyroje, Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmai šiuo atveju kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
„Ir taip, ir anaip bandau suprasti SAM viceministrės pasisakymą, bet galutinis rezultatas vis tiek lieka toks pat. SAM eilinį kartą aplankė idėjų bankrotas. Pirmasis bankrotas buvo rudenį, kai kylant skaičiams niekaip nebuvo prisiruošta įvesti apribojimų. Rezultatus visi matėm. 2020 metais nuo COVID-19 mirė virš 3k žmonių ir Lietuva su savo atvejų skaičiais buvo topuose.
Antras bankrotas ištinka dabar. Vilniaus situacija nuosekliai blogėjo nuo vasario mėnesio. Buvo gausybė laiko priimti kokius nors sprendimus, kurie gerintų situaciją, bet vietoje to buvo pasirinkta nieko nedaryti. Ir tik kai jau užsipildė ligoninės, SAM siūlo permąstyti visus kontaktus. Visi tie, kurie norėjo permąstyti tai jau seniai padarė. Racionali visuomenės dalis seniai suprato, kaip reikia saugotis ir visados tai darė. O kam saugotis likusiai daliai, kai aišku, kad apribojimų niekada neįves? Apie juos net šnekėti nustojo, nors kitose šalyse prie tokių skaičių niekam nekiltų klausimų“, – dėstė jis.
Pasigenda epidemijos valdymo plano
Anot analitiko, kadangi visos viltys dedamos dabar į vakcinaciją ir gyventojų sąmoningumą, kaip tik netyčia tai sutampa su tuo, kad Vilniuje tada SAM absoliučiai nieko nereikia daryti.
„Vakcinacijos IT sistemą Vilnius nusipirko pats nelaukdamas SAM daromos registracijos sistemos, kuri buvo iš karto aišku kad neveiks ir jos galų gale buvo atsisakyta. Vakcinas pristato ES, kas nuo SAM visiškai nepriklauso. Visą vakcinacijos procesą vykdo savivaldybė. Aišku, negražiai atrodo, kai nieko nedarai, bet sprendimas tai paprastas, duodi interviu žurnalistams, kad reikia visuomenei pačiai susiprasti, padarai gražią vagonų animaciją ir eini gert arbatos bei tapšnot sau per petį.
SAM man lieka mįslė. Visi epidemijos valdymo svertai yra šioje ministerijoje. Bet ir praėjusioje vyriausybėje ir šioje, ši ministerija dirba be jokio plano, be atsakomybės ir be jokios refleksijos. Koks yra epidemijos valdymo planas? Kaip sekasi jį vykdyti? Kuo jis paremtas? Kas per pastarąjį mėnesį buvo padaryta gerai, o kas ne? Kokios epidemijos valdymo priemonės pasiteisino, o kurios ne? Tiek daug klausimų, o atsakymų nėra. Net savaitinę epidemijos apžvalgą daro LRV. Apie kažkokius tai dokumentus, sprendimų pagrindimą galima tik pasvajoti. Tai svajojam. Kas belieka?“ – rašė V. Zemlys-Balevičius.
655 nauji COVID-19 atvejai
Praėjusią parą šalyje nustatyti 655 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 5456 molekuliniai (PGR) ir 3653 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst. 337 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 224 tūkst. 942 asmenys, deklaruoti 179 tūkst. 439 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 492 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 995.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3956 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7985 mirtys.
