Ekspertai pažymi, kad COVID-19 niekada nebus toks pats, kaip „ispaniškasis gripas“, o labiau panašės į nuolat kintančią ŽIV infekciją.
Jeigu dalis ekspertų nurimo sausio-vasario mėnesiais, tikėdamiesi, kad antroji banga jau pasiekia savo piką prieš suvakcinuojant ženklią dalį populiacijos, tai balandžio mėnesį paaiškėjo tikroji situacija. Atėjusi trečioji banga su kiekviena nauja diena demonstruoja rekordinius susirgimų skaičius.
Tas pats „ispaniškas gripas“, su kuriuos dažnai yra lyginama ši pandemija, nuslopo trečiosios bangos metu.
Karas ir chaosas
Kuo skyrėsi žymusis H1N1, „ispaniškasis gripas“, kuris nuo 1918 iki 1920 metų nusinešė nuo 25 iki 100 mln. žmonių gyvybių nuo dabartinio COVID-19?
Visų pirma tai laikmetis buvo daug sudėtingesnis. Tuo metu vyko Pirmasis pasaulinis karas, šalyse vyravo revoliucinės nuotaikos, chaosas, anarchija ir betvarkė, pabėgėliai ir kariai šimtais tūkstančių klajojo po visą pasaulį ir grįžinėjo atgal namo, taip nešdamiesi kartu su savimi ligą.
Jeigu įprastai epidemijos pasiima žmones su silpnu imunitetu – senolius ir vaikus, tai „ispaniškojo gripo“ atveju viskas vyko kiek kitaip. Bent jau antrosios bangos metu sirgo ir mirė daugiausiai jauni, 20-30 metų asmenys. Ligos eiga būdavo staigi, žmones dažnai mirdavo pirmosiomis staiga užpuolusios negandos dienomis.
Ir tuomet, prieš šimtą metų, visi buvo priblokšti, kai pandemija nuvilnijo per pasaulį. Todėl natūralu, kad pasaulis lygina dabartinę koronaviruso pandemiją su Pirmojo pasaulinio karo laikų siaubu.
Esminis skirtumas: ligos nešiotojai nemiršta, ilgai platina užkratą
Tačiau COVID-19 atveju pandemijos pabaigą atitolina ne nuolatinis žmonių judėjimas: su visomis „lokdaunų“ ir sienų uždarymų priemonėmis „ispaniškojo gripo“ tipo virusas jau seniai galėjo būti sustabdytas.
Tuometinis gripas, užkrėtęs beveik trečdalį tuometinės populiacijos, pasižymėjo itin sunkia ligos eiga. Antrosios bangos metu (1918-ųjų rugpjūtis – gruodis) staiga sunkiai pradėjo sirgti ne tik „seni ir ligoti“ ar vaikai, bet ir jauni bei sveiki žmonės. Pandemija „suliepsnojo“, tačiau ilgainiui tai galėjo padėti pagrindą ir jos „užgesimui“: staigi ir sunki ligos eiga neleido ligai plisti neribotą laiką.
„Ispaniškasis gripas“ išnyko todėl, kad mirė visi superplatintojai, – „mk.ru“ cituojama patologė iš Marburgo universiteto Žana Schmidt. – Jie mirdavo per labai trumpą laiką (vidutiniškai per 24 valandas), daugeliu atvejų būtent dėl citokinų audros. Tai buvo žmonės, kurių nusilpusiam imunitetui (o tai yra akivaizdu, kad tuomet tokių buvo daug: vyko Pirmasis pasaulinis karas) smogdavo didelis virusinis krūvis. Tačiau esminis skirtumas – šiandien yra daug žmonių, kurie platina virusą be simptomų, tai yra užkrečia visus aplink, ir gana ilgą laikotarpį. Ispaniškojo gripo metu žmonės susirgdavo ir iškart mirdavo“.
Ekspertė pažymėjo, kad dabartiniu atveju tokie „superplatintojai“ išlieka gyvi, o dažnai ir patys to nepastebėdami platina ligą.
Mutacijos neleidžia atsikratyti viruso
Koronavirusas SARS-CoV-2 nuo H1N1 skiriasi dar ir savo mutacijomis. Tačiau priežastis, kaip ir „superplatintojų“ atveju, yra panaši – virusas tiesiog nespėdavo mutuoti žmonių organizmuose.
Žmonės dabar daugiau serga ilgą laiką, yra taikomas kompleksinis gydymas ligoninėse. Įvairios gretutinės ligos, sunki ir sekinanti ligos eiga išskirtiniais atvejais leidžia susiformuoti naujoms koronaviruso atmainoms, kurios vėliau išplinta tarp kitų žmonių.
„Superplatintojai“ SARS-CoV-2 atveju gali būti ir besimptomiai nešiotojai, taip liga išplinta dar stipriau. „Ispaniškojo gripo“ atveju ligos procesas būdavo žaibiškas ir labai mirtinas, todėl virusas nespėjo keistis žmogaus organizme, o žūdavo kartu su savo nešiotoju.
Esant mutacijoms dabartinį virusą sunkiau suvaldyti, kai kuriais atvejais mažėja jau susiformavusio dėl ankstesnių atmainų ar vakcinų imuniteto tikimybė.
„Yra jau laboratoriniai net ne pakartotino, o netgi trečiojo užsikrėtimo skirtingomis viruso atmainomis per trumpą laikotarpį“, – perspėjo mokslininkė Ž. Schmidt. Jos teigimu, žmonijai teks susitaikyti su tuo, kad šis virusas niekuomet nebus toks, koks yra „ispaniškasis“, ilgainiui tapusiu nepavojingu sezoniniu gripu, o labiau panašus į pūslelinę ar ŽIV, kurių ligos eiga yra panašesnė į COVID-19.
Anot ekspertės, būtent todėl Europa dabar įsivedusi apribojimus su nerimus stebi situaciją Indijoje, kur siaučia dvigubos mutacijos koronavirusas, o per dieną nustatomi daugiau nei 300 tūkst. naujų atvejų gali būti tik realios epidemiologinės situacijos aisbergo viršūnė.
