Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pažadus, kad būsimosios Visagino atominės elektrinės (VAE) elektra bus pigi, komentuoja prognozės autorius, bendrovės „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys.
- Premjeras A. Kubilius remiasi Jūsų prognoze ir teigia, kad 2020 metais elektra regione vidutiniškai kainuos apie 18 centų už kilovatvalandę ir sako, kad būsimosios VAE kaina bus dar mažesnė. Opozicija atvirai šaiposi. Prognozė jūsų, tad pakomentuokite.
- Prognozę pateikiau neseniai vykusioje konferencijoje, kur skaičiavau, kad šios dienos kainomis kaina galėtų siekti 70 eurų už megavatvalandę, t.y. maždaug 18,5 cento už kilovatvalandę. Taip skaičiavome šios dienos kainomis – neatsižvelgiant į infliaciją. 2020 metų kainomis būtų maždaug 23 centai.
- Opozicija sukioja pirštu prie smilkinio ir premjerą vadina arba genijumi, arba kvailiu. Ar tikrai šiandien įmanoma apskaičiuoti būsimą kainą? Juk ir derybos su strateginiu investuotoju dar nesibaigė, neaiškūs yra daugybė faktorių. Kuo remiatės prognozėse?
- Žinoma, prognozuoti kainas dešimčiai metų į priekį visada yra labai nedėkinga, puikiausiai tai suprantu. Beveik visada tie prognozuotojai apsirinka – tą mes žinome.
- O kam reikalingos prognozės, jei jos „dažniausiai netikslios“?
- Prognozuoti reikia, kai vystome elektros tinklus. Kalbu apie visus Europos sistemų operatorius. Turime numanyti, kokie kainų skirtumai bus tarp regionų, kad galėtume planuoti elektros tiltus, jungtis. Tai nedėkinga ir galima iš to išsišaipyti, bet tai daro kiekvienos šalies sistemos operatorius. ENSO-E (European Network of Transmission System Operators – Electricity) taip pat tai yra padariusi. Pagal šios organizacijos, vienijančios europinius sistemos operatorius, skaičiavimus ta kaina yra dar kiek mažesnė. Su sąlyga, kad bus atominė elektrinė. Ten yra daug faktorių. Žinoma, kaip jau sakiau – prognozuotojų pozicijos silpnos ir pagrįsti prognozes labai sunku.
- Jūsų pakankamai optimistinė prognozė daryta preziumuojant, kad šalia VAE dar bus atominės elektrinės Kaliningrade ir Baltarusijoje, ar manant, kad jų nebus?
- Pradekime nuo to, kad „Litgrid“ skaičiuose, kuriuos pateikėme, buvo apibendrintos keturios studijos: Baltijos šalių sistemų operatorių bendra studija, vienos tarptautinės audito kompanijos ir dviejų garsių konsultacinių kompanijų studijos. Mes bandėme išvesti apytikrį tų keturių studijų konsensusą. Ieškojome vidurkio – kokia maždaug ta kaina galėtų būti. Pagal tam tikrus scenarijus megavatvalandė gali kainuoti mažiau kaip 40 eurų ir daugiau kaip 70. Visokių yra. Todėl mes ir bandėme rasti vidurkį.
- Grįžkime prie to, ar prognozė daryta numatant branduolinių jėgainių buvimą Kaliningrade ir Baltarusijoje.
- Tose studijose jūsų minimi projektai nebuvo priimami domėn. Nebuvo. Deja, turiu tai patvirtinti.
- O ten atsižvelgta į faktą, kad Vokietija atsisako atominės energetikos? Atsižvelgta į tai, koks bus to atsisakymo poveikis?
- Ne. Tose studijose į šį faktorių neatsižvelgta. Neabejotina, kad toks politinis Vokietijos sprendimas regione tikrai ženkliai keltų kainą. Reikia tai pripažinti, bet mano minėtose studijose, kurias apibendrinome, į tai neatsižvelgiama.
