Nors Lietuvoje yra apie 40 įregistruotų politinių partijų, šalies politiniame žemėlapyje ketina įsitvirtinti ir šiuo metu dar tik steigiama Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija. Ji nepretenduoja dalyvauti 2011 metais vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose, bet neslepia ambicijų patekti į naujos kadencijos Seimą.
- Kam Lietuvai dar viena partija? Kokia bus jos politinė orientacija? Į kairę, į dešinę ar į centrą? - Į klausimus atsako Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės grupės narys Saulius Vytas PIKŠRYS.
- Mes nesiorientuojame į tradicines partijas ir juolab į jų gradaciją, nes Lietuvoje daug kas iškreipta. Pavyzdžiui, socdemai socialinės politikos atžvilgiu elgiasi blogiau nei konservatoriai ar liberalai. Žalieji socialinės politikos atžvilgiu bus daugiau orientuoti į kairę, į socialdemokratines vertybes. Bus už žmonių gerovės užtikrinimą, emigracijos stabdymą.
- Šūkiai gana populistiniai. Primena populistinių partijų retoriką.
- Ne, jokiu būdu. Žaliųjų partijos yra tradicinės partijos Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- O koks bus jūsų partijos požiūris į Lietuvos karių misiją Afganistane? Juk žalieji yra pacifistai, tačiau valstybės, turinčios žaliųjų partijas, vis vien siunčia savo karius į Afganistaną, Iraką ir pan.
- Šios programinės nuostatos dar neturime, tad galiu pareikšti tik asmeninę nuomonę. Žalieji yra pacifistinės pakraipos, todėl man asmeniškai nepatinka vėlimaisi į didžiųjų valstybių konfliktus, skirtus pragmatiniams tikslams tenkinti. Tai daugiau karai dėl naftos. Tokia piliečio S.Pikšrio asmeninė nuomonė.
- O kaip paaiškintumėte tokį paradoksą: žalieji paprastai yra antiglobalistai, be to, nepritaria besaikiam vartojimui, bet Vakaruose, kur veikia stiprios žaliųjų partijos, vartotojiškumas ypač klesti. O globalizmo idėjos daug gajesnės nei Lietuvoje, kur dar tik kuriama žaliųjų partija.
- Globalizmas ne visada yra blogis. Antiglobalizmo poziciją adaptuojame atsižvelgdami į Lietuvos sąlygas. Pavyzdžiui, informacinės technologijos, kuriomis naudojamės, yra pažanga. O finansų koncentravimasis saujelės žmonių rankose yra neigiamas reiškinys, kai sprendžiami aplinkos ir socialinio vystymosi klausimai. Europos žaliųjų partijų aljansas ruošia naują ekonominio-socialinio vystymosi programą. Nes dabartiniai ekonominiai indikatoriai neatspindi piliečių gerovės. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur atotrūkis tarp turtingų ir vargšų, ieškančių maisto šiukšlynuose, labai didelis.
- Bet Lietuvos žalieji ir netapę politine jėga gali kelti šiuos opius socialinius klausimus. Dalyvauti pasauliniuose žaliųjų judėjimuose, ginti ir saugoti gamtą...
- Sulaukėme etapo, kai Lietuvoje tokioms nevyriausybinėms organizacijoms sunku išlikti. Vakarų valstybių finansavimas jau nukeliavo į Rytus, neatsirado naujų fondų.
- Gal todėl ryškesnės žaliųjų veiklos nesimato? Apsiribojama piketais. Ar negalėtų žalieji veikti aktyviau? Tarkime, padėti gesinti miškų, pelkynų gaisrus, šalinti vėjovartas ir pan.
- Tie žmonės daro, ką gali. Aukoja savo laiką, energiją. Bet nevyriausybinės organizacijos turi tik nedidelę dalį įrankių, kaip kreipti Lietuvos politiką darnumo linkme. Vienas mūsų tikslas - patekti į Seimą. Kitas tikslas - žaliųjų aplinkosaugos idėjas padaryti aktyvesnes.
- O kaip surinksite savo elektoratą, kai Lietuvoje vis mažiau žmonių eina balsuoti ir politinės partijos vos sugraibo savo rinkėjus?
- Jaunoji karta dar nėra sugadinta. Tai teikia daug vilčių. Juk Lietuva yra vienintelė iš Europos Sąjungos ir geografinės Europos, kur nėra žaliųjų partijos.
Olava STRIKULIENĖ
