Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) teigia, neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui skiriamas finansavimas 2018 m. išaugo: 2017 m. buvo skirta 8,2 mln. Eur, 2018 m. – 11 mln. Eur. Ateityje taip pat numatomas lėšų, skiriamų neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimui, didėjimas.
„Šiais metais, nuo rugsėjo 1 d., 300 tūkst. Eur daugiau skiriama mokinių pažintinei veiklai. Išauga mokyklų galimybės organizuoti ugdymą įvairesnėse edukacinėse erdvėse už mokyklos ribų.
Kaip papildoma priemonė startuoja ir Kultūros pasas. Nuo rugsėjo 1 d. visiems pradinukams 4 mėnesiams bus skirta po 5 eurus, kad jie galėtų nemokamai lankyti į paso programą įtrauktus renginius.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. kultūros pasu galės naudotis jau visi mokiniai, kiekvienam mokiniui metams bus skirta 15 eurų. Ši priemonė tikrai prisidės prie to, kad visi Lietuvos mokykloje besimokantys vaikai, nepriklausomai nuo jų geografinės vietovės, turėtų tokias pačias sąlygas dalyvauti šiose veiklose”, – tv3.lt sakė Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas.
Mažesniuose miestuose vaikams trūksta veiklos
Tačiau tėvų pastebėjimu, būrelių pasiūla išties priklauso nuo geografinės vietovės. Didesniuose šalies miestuose jų pasiūla didelė, tačiau mažesniuose – popamokinės veiklos nėra.
„Mažesniuose miesteliuose apskritai nėra tų būrelių, jeigu nėra pasišventusio tam mokytojo, kuris nori vykdyti kažkokią popamokinę veiklą“, – sako Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.
Mažų miestelių mokyklų vadovai pripažįsta, kad popamokinės veiklos jų įstaigose trūksta. Po pamokų papildomas veiklas siūlo čia dirbantys pedagogai. Dažniausiai tai sporto, šokių ar muzikos būreliai. Iš didesnių miestų pasikviesti pedagogus dėl įvairesnės popamokinės veiklos – sudėtinga.
Be to, didžioji dalis mokinių po pamokų turi skubėti į autobusą, kuriuo grįš namo.
„Kas ką sugeba, tai visus ir įdarbinam, o jie, mokytojai, siūlo ką geba. Tačiau didžioji dalis vaikų, apie 80 procentų jų, yra pavėžėjami po pamokų namo. Tad apie 17 – 18 valandą atvykti į mokykloje siūlomas veiklas jie nelabai ir gali“, – teigė Rita Mikučiauskienė, Kaišiadorių rajono Kruonio gimnazijos direktorė.
„Profesionalesnei veiklai mokykloje pritrūksta pedagogų. Stengiamės surasti ir šokių, ir muzikos mokytojų, tik valandų skaičiaus nedaug yra. Mes dažnai įvardinam vieną iš problemų – tai mokinių pavėžėjimas.
Mūsų mokyklos mokinius vežam į 20 kaimų. 15.00 arba 15.30 valandą. Tad iki to kiek spėja, tiek jų ir apsilanko sporto būreliuose ar muzikos. Kviestiniai specialistai gali atvykti tik po savo darbo valandų,“ – sakė Violeta Šimelionienė, Šilutės rajono Juknaičių pagrindinės mokyklos direktorė.
Tuo metu ŠMM teigia, kad neformaliojo ugdymo problema mažesniuose miestuose – mažėja.
„Problema, jog mažesniuose miestuose būrelių pasirinkimas gerokai mažesnis nei didžiuosiuose miestuose ne ryškėja, o ženkliai menksta.
Įvedus neformalųjį vaikų švietimo krepšelį, neformaliojo švietimo programų teikėjų skaičius nuo 500 išaugo dvigubai ir šiuo metu siekia gerokai daugiau nei 1000, tad ir regionuose būrelių pasiūla stipriai prasiplėtė.
Atsirado daugybė robotikos, informacinių technologijų ir kitų retesnių temų užsiėmimų. Tačiau savivaldybės neturėtų nuleisti rankų ir turėtų siekti pritraukti kuo daugiau ir kuo įvairesnių neformaliojo vaikų švietimo programų teikėjų į savo regionus”, – sakė A. Varanauskas.
Kainos kyla kasmet
Didžiuosiuose miestuose tėvai susiduria su kita problema: būrelių kainos kasmet kyla, tad ir savivaldybių skiriama kompensacija nesijaučia.
„Girdėjau, kad kainos kyla, kiek pakilo šį sezoną, tiksliai dar neaišku, neturime duomenų. Bet visi pastebime, kad kainos kyla.
Brangsta ypač ta popamokinė veikla, kurioje dirba atsidavęs žmogus, kuris kokybiškai dirba. Tai tą, ką valstybė bando kompensuoti, kiek skiria, tuos 15 Eur, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ši suma ištirpsta. Ir vis tiek jaučiasi, kad kainos kyla. Tačiau gal tokia yra realybė, nelabai ką pakeisi“, – svarstė Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas.
Kauno miesto savivaldybės atstovai sako, jog informacija apie vaikams po pamokų siūlomas neformaliojo švietimo mokyklų teikiamas paslaugas teikiama Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje. Sekant nuorodą http://www.kaunas.lt/svietimas/neformalus-svietimas galima susipažinti su neformaliojo švietimo mokyklų siūlomomis ugdymo paslaugomis.
Taip pat internetinėje savivaldybės svetainėje galima susipažinti su informacija tėvams apie galimybę rinktis neformaliojo švietimo būrelius, įgyvendinamus neformaliojo švietimo krepšelio lėšomis.
Anot Kauno savivaldybės atstovų, vertinant neformaliojo švietimo mokyklų kontekste, populiariausiomis programomis laikytinos muzikos, dailės, techninės, šokio, sporto, ekologinės krypties programos.
„Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės patvirtinta tvarka yra reglamentuoti tam tikri mokesčiai tėvams už neformaliojo švietimo mokyklų teikiamas paslaugas.
Mėnesinis mokestis už mokslą muzikos mokykloje yra 17,38 Eur, A. Martinaičio dailės mokykloje 15,93 Eur pradinio ugdymo klasėse ir 18,83 Eur – pagrindinio ugdymo klasėse, Sakralinės muzikos mokykloje – 11,58 Eur, Choreografijos mokykloje: 17,38 Eur už formalųjį švietimą papildančiojo ugdymo programas ir 14,48 Eur už neformaliojo švietimo programas.
Savivaldybės taryba yra reglamentavusi asmenų kategorijas, kurie atleidžiami nuo mokesčio už mokslą: neįgalūs vaikai, daugiavaikių šeimų vaikai, šeimų, gaunančių socialinę paramą, vaikai.
Neformaliojo švietimo mokyklose, įgyvendinančiose neformaliojo švietimo programas NVŠ krepšelio lėšomis mokestis už mokslą nėra mokamas.
Nuostata dėl NVŠ krepšelio taikoma visiems paslaugų teikėjams. Būrelis yra nemokamas, jei yra įgyvendinamas NVŠ lėšomis ir jo mokestis neviršija 15 eurų/mėn. Ši nuostata netaikoma bendrojo ugdymo mokykloms, tačiau jose visos ugdymo paslaugos yra nemokamos”, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas dr. Gintaras Balčiūnas.
Finansuojamų veiklų atsisako
Tėvai pastebi, kad neformaliojo švietimo krepšelio lėšomis įgyvendinamų būrelių netrūksta. Jų įvairovė taip pat didelė, tad pasirinkti yra iš ko. Tačiau šiais užsiėmimais vaikai dažnai nusivilia.
„Manau, yra iš ko pasirinkti, bet ką tėvai sako, kad dažnai labai ne humaniškai veika tie būrelių vadovai ir pasirinkti vadovą, kuris atitiktų šeimos vertybes ir įsitikinimus yra gana sudėtinga.
Tėvai iš to, kas pasiūlyta savivaldybės nesirenka vien dėl to, kad neranda tie neformaliųjų veiklų vadovai priėjimo prie vaiko. Tad problema yra su vadovais. Tėvus vaikus užregistruoja į būrelius, bet po kurio laiko vaikai atsisako eiti arba eina neentuziastingai, vos ne prievartos būdu reikia juos vežti, nes vadovai nesukuria santykio su vaikais.
Tada tėvai renkasi mokamus būrelius, kurie nėra nemokamų būrelių sąrašuose ir gaunasi dideli kaštai“, – sakė Jolanta Lipkevičienė, Lietuvos tėvų forumo atstovė.
Pavyzdžiui, trys futbolo treniruotės per savaitę, 6 metų vaikui, sostinėje kainuoja apie 45 Eur. Tinklinio – nuo 40 Eur, krepšinio treniruotės du kartus per savaitę darželinukams atsieina nuo 22 Eur, o mokyklinukams už 3-4 treniruotes per savaitę mokestis prasideda nuo 49 Eur. Baleto pamokos vaikams atsieina apie 30 – 40 Eur per mėnesį.
