Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas. Čia taikomasi į trečiųjų šalių piliečius – jie verčiami sunkiai dirbti pramonės ar žemės ūkio įmonėse už grašius. Nukentėjusieji gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis, iš jų atimami asmens dokumentai. Tikėtina, kad ateityje prekeiviai žmonėmis gali nusitaikyti į migrantus kaip į potencialias aukas.
Išnaudojimas ir priverstinis darbas – jau ir Lietuvoje
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prevencijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas tvirtina, kad išnaudojimas priverstiniam darbui atsirado jau Lietuvoje ir vadina tai „vidiniu nusikaltimu“.
„Anksčiau tai buvo nusikaltimas, labiau siejamas su užsieniu, bet šios išnaudojimo formos jau fiksuojamos ir pačioje Lietuvoje“, – nurodė teisėsaugos atstovas.
Prokuroras praskleidė šydą ir papasakojo, kaip veikia išnaudotojų schemos Lietuvoje. Paprastai siūlomas darbas žemės ūkio, gamybos, pramonės įmonėse, kur vėliau pažeidžiami asmenys verčiami dirbti.
„Tarkime, asmuo atvyksta iš trečiųjų šalių į Lietuvą, kur jam žadamas oficialus darbas. Bet paaiškėja, kad jis privalo dirbti visiškai kitus, su žadėta pozicija nesusijusius darbus. Žymiai sunkesnius, mažiau apmokamus. Gyvena ne tokiomis sąlygomis, apie kurias jam buvo pasakojama. Žmogus, atvykęs ne iš Europos Sąjungos valstybių, nepažįsta šalies kultūros, kalbos, įstatymų“, – pasakojo prokuroras.
R. Ušinskas apibūdino plačiau, kokiems ikiteisminiams tyrimams jam teko vadovauti.
„Pasitaikė bylų, kai į Lietuvą atgabenti asmenys išnaudojami vergiškomis sąlygomis. Jie buvo mušami, iš jų atimti dokumentai. Jie buvo visiškai priklausomi nuo darbdavio, prastai maitinami, gyveno pasibaisėtinomis sąlygomis. <...> Brutalaus išnaudojimo formos dabar yra ir Lietuvoje“, – tv3.lt sakė prokuroras.
Vertė pardavinėti heroiną, o prireikus – slėpti skrandyje
Portalas tv3.lt jau rašė, kad pastaruoju metu Klaipėdoje pastebimi verbavimo ir lietuvių gabenimo į užsienį priverstiniam darbui atvejai. Dažniausiai aukomis tampa pažeidžiami vidutinio amžiaus arba vyresnio amžiau vyrai, tačiau pasitaiko ir moterų, rodo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) duomenys.
Nevyriausybinė organizacija dalijasi jautriomis nukentėjusiųjų istorijomis. Kviečiame skaityti apie trijų Klaipėdos gyventojų skaudžius išgyvenimus ir kaip jiems pavyko ištrūkti iš prekeivių žmonėmis spąstų.
Į prekeivių žmonėmis nagus pateko 54-erių klaipėdietis. Jis – du kartus vedęs, bet nesėkmingai, su buvusiomis šeimomis nebendravo, tėvai mirę, turėjo kelis draugus.
Anksčiau dirbdamas susižalojo ranką – neteko vienos rankos pirštų. Taip pat yra teistas, serga ŽIV. Visos darbo paieškos Lietuvoje buvo nesėkmingos, tad gavęs pasiūlymą dirbti statybose, Airijoje, nedvejodamas sutiko.
Vyrui buvo organizuota kelionė ir maitinimas. Vos atvykus, jam pasakyta, kad dirbs visai ne statybų aikštelėje, o platins narkotines medžiagas. Tiksliau, heroiną, kurio dozės susuktos į rutuliukus. Už sėkmingą narkotikų pardavimą jis gaudavo maisto ir parūkyti. Tačiau jei staiga atvykdavo policija, vyras supakuotą heroiną turėdavo slėpti – tiesiog nuryti.
Nusikaltėliai klaipėdietį įbaugino, kad jei kas pasisuks netinkama linkme, su juo bus susidorota, kad jis bus rastas bet kokia kaina. Po kelių savaičių tokio „darbo“, lietuvis pabėgo, šlaistėsi gatvėmis, kol jį rado nevyriausybinių organizacijų atstovai ir padėjo grįžti į Lietuvą.
Atsisakius vogti – sulaužyta ranka ir atimti dokumentai
Kitas lietuvis, 40-metis vyras, buvo išvežtas į Airiją. Jo vaikystė buvo sudėtinga: tėvai ilgus metus girtavo, tad jis augo jausdamasis atstumtas. Kitų artimųjų ir draugų neturi. Susidėjęs su netinkamais draugais pradėjo vogti iš butų, už tai pateko į Vilniaus pataisos namus. Ten susipažino ir susidraugavo su vyriškiu, kuris pasiūlė padėti – surasti gerą darbą vos atlikus bausmę.
Vyras patikėjęs, kad jo gyvenimas gali pasikeisti, sutiko vykti į Airiją. Kaip pats pripažįsta, kad priėmė pasiūlymą, nes neturėjo, ką prarasti, – neturėjo, kur prisiglausti išėjęs į laisvę, nebent į nakvynės namus.
Naujieji darbdaviai elgėsi su vyru maloniai, draugiškai, jis jautėsi esąs „savas“. Vyrą apgyvendino, maitino, organizavo kelionę į Airiją. Atvykus teko laukti, kol bus rastas darbas. Vyras nekantravo, sakė norintis pradėti dirbti kuo greičiau.
Tačiau „darbdavių“ malonus tonas staigiai pasikeitė. Jam ėmė įsakinėti: jei nori valgyti – eik vogti. Lietuvis turėjo vogti „darbdavių“ nurodomas prekes, antraip šie grasino jį sumušti. Toks gyvenimo būdas vyrui buvo nepriimtinas, jis ieškojo būdų pabėgti. Bandė telefonu susisiekti su artimaisiais, likusiais Lietuvoje, tačiau nesėkmingai.
Nusikaltėliai vyrą stipriai sumušė – sulaužė ranką, atėmė visus asmens dokumentus, telefoną. Planavo pervežti auką į kitą vietą, kur jis būtų verčiamas platinti narkotines medžiagas. Tačiau kai jį vedė prie automobilio, vyras pastebėjo kelis praeivius ir ėmė šaukti „help“ (angl. – padėkite). Atsisukus praeiviams, nusikaltėliai sutriko, o vyras pabėgo.
Lietuvis pasiekė ligoninę, kur atvyko vietiniai policijos pareigūnai. Šie esą nurodė jam nesiskųsti, jei nori grįžti į tėvynę. Vyras neprieštaravo, nesiskundė, buvo išsigandęs. Galiausiai su ambasados pagalba grįžo į Lietuvą.
Klaipėdoje praleido kelias dienas gatvėje, mat į nakvynės namus jį atsisakyta įleisti, kadangi neturėjo asmens dokumentų. Sulaukęs KOPŽI pagalbos, gavo vietą nakvynės namuose, vėliau apgyvendintas kitame mieste.
Ištrūkęs iš prekybos žmonėmis tinklo, vyras ilgai baiminosi galimo poveikio, susidorojimo, buvo įbaugintas. Galiausiai sukaupė drąsos ir nusprendė savo istoriją papasakoti pareigūnams, tačiau tuo metu nebuvo specializuoto pareigūno Klaipėdos komisariate. Apklausos laikas buvo perkeltas į kitą dieną, per tą laiką vyras apsigalvojo, dar stipriau išsigando, sulaukęs grasinimų.
Tačiau KOPŽI praneša, kad bėgant laikui vyras pakeitė savo gyvenimą: susirado darbą, sutiko savo gyvenimo meilę, įveikė priklausomybę alkoholiui, įsigijo būstą, sukūrė šeimą. Policijos pareigūnai vyrą apklausė praėjus 2 metams po įvykio, tačiau iki šiol jis baiminasi galimo susidorojimo.
Žadėtos kelionės ir pinigai, bet nesulaukė nieko
Paskutinė istorija – apie jauną moterį. 26-erių metų klaipėdietės tėvai žuvo per gaisrą dar vaikystėje, tad ji augo su močiute. Ši mergaitę atidavė į internatą, kai jai buvo 12 metų. Čia ji patyrė seksualinę prievartą – ją nuskriaudė 2 pilnamečiai vaikinai.
Vėliau mergina susidėjo su netinkamais draugais, pradėjo vykdyti vagystes iš butų. Nors mergina teigė vykdavusi tik dėl kompanijos, svetimų daiktų neėmusi, pakliuvo į įkalinimo įstaigą Panevėžyje, kur laikė 12-tos klasės egzaminus. Paleista į laisvę, ji neturėjo, kur gyventi, glausdavosi pas draugus. Viename iš vakarėlių buvo sumušta, nes nesutiko turėti lytinių santykių.
Vėliau ėmė draugauti su vyresniu vaikinu, jis pasiūlė vykti kartu į Švediją. Buvo žadama kartu keliauti, užsidirbti pinigų. Tačiau nuvykus į Švediją geresnio gyvenimo iliuzija subliūško. Kol vaikinas su draugais darė nusikaltimus, mergina turėjo tvarkyti namelius. Tvarkydavo kasdien, gamindavo valgyti. Keliauti neteko, pinigų už darbą negavo.
Grįžusi į Lietuvą apie tai niekam nepasakojo. Vaikinas liko Švedijoje, tad Klaipėdoje mergina grįžo į nakvynės namus. Likimas moteriai nesišypsojo – ji kartais miegodavo laiptinėse, o 2022 m. pavasarį mirė.
Taip prigąsdina, kad nukentėjusieji keičia parodymus
Prekeiviai žmonėmis baugina savo aukas taip smarkiai, kad išnaudoti asmenys nedrįsta kreiptis į teisėsaugą pagalbos. O jeigu vienetai ir praneša apie nusikaltimus, sunkiai duoda parodymus, neretai juos keičia.
Prokuroras R. Ušinskas atsakė, kaip prekeivių žmonėmis aukos bendrauja su teisėsauga.
„Jų parodymai pirminėje stadijoje yra labai skurdūs. Taip, jie įbauginti, bijo, nežino, kas jų laukia. Juo labiau, kad prekeiviai žmonėmis save pozicionuoja kaip visagalius, turinčius pažinčių, kur tik nori, įskaitant ir pareigūnus. Aukoms aiškinama, kad jei kreipsis į teisėsaugą, juos suras ir susidoros“, – apibūdino R. Ušinskas.
Tokios kalbos psichologiškai paveikia aukas. Nusikaltėliai nukentėjusiuosius žemina ir tikina, kad jie esą neturi jokių teisių.
„Aukai įteigta, kad ji yra niekas, kad priklauso prekeiviui žmonėmis kaip daiktas, kaip nuosavybė. Su juo elgiasi kaip nori, o pasiskųsti jis niekur negalės. <...> Pasitaiko, kad kai pradedame bendrauti su šios kategorijos nukentėjusiaisiais, jie keičia parodymus. Imame aiškintis priežastis ir, kaip taisyklė, paaiškėja, kad jiems daromas spaudimas“, – sakė Klaipėdoje dirbantis prokuroras.
Prokuroras: abejingas pareigūnų elgesys – praeityje
KOPŽI centro duomenimis, pareigūnai ne visada supratingai reaguoja į aukų pasakojimus. Paklaustas, kaip vertina netaktišką pareigūnų elgesį, R. Ušinskas atsakė, kad dabar tokių situacijų pasitaiko retai. Tačiau vienas atvejis įsirėžė prokuroro atmintyje.
„Yra buvę tokių dalykų, neslėpsime. Bet tai yra pati pradžia, kai šios nusikalstamos veikos pradėtos tirti Lietuvoje. Ne visi pareigūnai suprato, įsisavino ir žinojo, kas ta per nusikaltimas, kokie jo požymiai, kokie verbavimo būdai.
Buvo vienas atvejis prieš daug metų, kai benamis atėjo pasiskųsti į policijos budinčiąją dalį, teigdamas, kad jį nori išvežti į užsienį vykdyti vagystes iš parduotuvių. Į ką policijos budėtojas atsakė taip: Tu važiuok. Važiuok, sako, ko tu čia pergyveni, būsi pamaitintas, apgyvendintas, o čia, Lietuvoje, juk nieko neturi: nei darbo, nei gyvenimo sąlygų. Gyveni prie konteinerio, sako, tau ten bus geriau“, – teigė R. Ušinskas.
Tačiau teisėsaugos atstovas tikino, kad pareigūnai dabar taip nesielgia.
„Buvo toks požiūris, bet dabar jis išgyvendintas šiuo metu. Aš tikiu, kad dauguma policijos pareigūnų, tyrėjų suvokia, kas tai per nusikaltimai. Po šio pagarsėjusio atvejo negirdėjau, kad daugiau kažkas panašaus Lietuvoje būtų“, – tvirtino prokuroras.
Paklaustas, kokias tendencijas prognozuoja Lietuvai ateityje, R. Ušinskas pabrėžė, kad nusikaltėliai gali žvalgytis po migrantų gretas.
„Pabėgėliai – prekeivių žmonėmis taikinys numeris vienas. Atvykėliai iš trečiųjų šalių yra pažeidžiami. Ypač moterys gali būti išnaudojamos prostitucijai, o vyrai – ūkio darbams nedidelėse, privačiose bendrovėse. Manyčiau, kad jei geopolitinė situacija nesikeis ir pas mus daugės pabėgėlių, prognozuočiau, kad gali išnaudojimas jų atsirasti“, – apibendrino prokuroras.
