Visi tikrąją žurnalistiką propaguojantys naujienų portalų, dienraščių, savaitraščių, žurnalų redaktoriai ir korespondentai viešojoje erdvėje skelbia daugybę operatyvinių pažymų, pranešimų, laiškų, skundų ir keisčiausių teorijų iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistų Lietuvos ypatingajame archyve aptiktų dokumentų, liudijančių apie sovietų saugumo KGB veiklą.
Tačiau „Balsas.lt savaitė“ pirmoji praskleidė senų bylų archyvus, kur išimtinai skelbiama apie KGB agentų kontrolę, nukreiptą prieš visų laikų garsiausios Vilniaus nusikalstamos grupuotės – Vilniaus brigados – ir jos įtakingiausių veikėjų šešėlinę veiklą.
Paslaptingasis „Šamanas“
Vien tik iš žinomo šalies istoriko, bene pirmojo atidžiai KGB dokumentus išanalizavusio Arvydo Anušausko, dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario viešų pareiškimų buvo galima susidaryti nuomonę, kad išlikusiose KGB bylose nebėra nieko apie senosios kartos vilniečių mafiozus.
Prieš keletą metų A. Anušauskas savo knygoje apie KGB veiklą mūsų šalyje skelbė: „ <…> Taip ir Vilniaus brigados sekimo byla, kurios skuteliai palikti archyve, galėjo atsidurti „brigadininkų“ ar jiems artimų asmenų rankose. Iš karto padarysiu išlygą – ne visi ir net ne daugelis KGB karininkų glaudžiai bendravo su nusikalstamu pasauliu <…>.“
Prisipažinsiu, kad perskaičius šias eilutes nusviro rankos kažką įdomaus atkasti senose saugumo darbuotojų bylose, tačiau atidžiau pasklaidžius minėtus likučius atsitiktinai teko perskaityti ne vieną intriguojantį faktą iš senųjų Vilniaus gangsterių praeities.
Susipažinus su senomis KGB bylomis susidarė įspūdis, kad Vilniaus brigados krikštatėviai bene pirmieji iš visų Lietuvos nusikalstamų susivienijimų atstovų pasižymėjo intelektualiais, turtiniais, o prieš tris dešimtmečius atrodžiusiais ir ypač aukšto lygio nusikaltimais.
Bene seniausias mano aptiktas įrašas saugumo bylų saugykloje: Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde saugoma „Literinė byla“ Nr. 908. Medžiaga apie kovos su kapitalistinių šalių piliečių ir jų nusikalstamų ryšių tarp tarybinių piliečių, užsiimančių kontrabanda ir neteisėta valiutine veikla, stiprinimą. Agentūrinės medžiaga, apžvalgos, protokolai, pažymos, specialūs pranešimai.
Byloje esančioje LTSR KGB 2-os valdybos 3-o skyriaus 2-ojo poskyrio 1983-11-21 pažymoje ,,apie operatyvinio tyrimo objekto „Šamano“ ryšius“ (telkė apie save spekuliantus ir valiutininkus, spekuliavo antikvariatu, sidabro, aukso dirbiniais, užsiėmė pogrindine drabužių su užsienio firmų ženklais gamyba ir realizavimu) rašoma, kad „Šamanas“ pažinojo bei nuolat palaikė ryšius ir su Georgijumi Dekanidze Borisovičiumi, gimusiu 1937 metais, „žinomu KGB organams spekuliantu ir valiutininku“.
Primename, kad ilgus metus Vilniaus mafijos tėvu vadinto G. Dekanidzės, sulaukusio 72 metų, gyvybė užgeso dėl sunkios ligos 2010-ųjų sausio viduryje. Anų laikų Vilniaus kriminaliniame pasaulyje Gruzino, Žoros ir Graboriaus pravardėmis garsėjusio veikėjo sūnus – Borisas Dekanidzė – ryškiausias Vilniaus brigados bosas, kuriam 1995 metų liepą paskutiniajam Lietuvos teisėsaugos istorijoje įvykdyta mirties bausmė, sušaudant, dėl žurnalisto Vito Lingio mirties užsakymo.
Taigi, senose KGB bylose yra ne kartą ir ne du paminėti abu Dekanidzės.
Sudomino vestuvių svečiai
Minėtoje byloje – agentūrinė medžiaga, apžvalgos, protokolai, pažymos, specialūs pranešimai, surašyti pagal LTSR KGB 2-os valdybos 1-o skyriaus l-ojo poskyrio viršininko Petniūno agentūrinius pranešimus. 1984-01-13 parengtos pažymos duomenimis, buvo nustatyti Vilniuje gyvenę Georgijus ir Borisas Dekanidzės.
Šioje pažymoje teigiama, kad G. Dekanidzė – tai recidyvistas sukčius (mošenik – rusų kalbos žodis), sėdėjęs kalėjime, užsiiminėjantis spekuliacija stambiu mastu, žinomas ir gerbiamas nusikaltėlių bei pogrindinio verslo verteivų Maskvoje, Leningrade (buvusiame Sankt Peterburge), Odesoje, Tbilisyje ir t. t.
Būtent šiuose buvusios Sovietų Sąjungos miestuose tarybiniais laikais suklestėjo ryškiausios Rusijos kriminalinio pasaulio žvaigždės.
Tų pačių metų sausio 21 d. B. Dekanidzė turėjo vesti nepilnametę, vestuvėse laukiama Vilniaus pogrindinio verslo verteivų ir „senų“ draugų iš kitų miestų. Pažymoje rašoma, kad bus siekiama išsiaiškinti vestuvėse dalyvausiančius „delovych“ asmenis, ypač „gastrolierius“ (po Sovietų Sąjungą besibastančius nusikaltėlius), jų tarpusavio ryšius ir konkrečius neteisėtus ketinimus.
Byloje yra LTSR KGB 1984-01-20 rašto, adresuoto LTSR vidaus reikalų ministro pavaduotojui V. Žemguliui, 2-asis egzempliorius apie rengiamas B. Dekanidzės vestuves, į „kurias gali atvykti VRM organus dominantys asmenys“. Rašte yra rezoliucija „drg. J. Dvarinui, medžiagai apie Dekanidzę“. Tada J. Dvarinas ėjo LTSR KGB 2-os valdybos 3-o skyriaus l-ojo poskyrio vyr. operatyvinio įgaliotinio pareigas.
Byloje yra 1984 metų vasario mėn. surašytų agentūrinių pranešimų LTSR KGB 2-os valdybos l-ojo skyriaus 1-ajam poskyriui apie B. Dekanidzės vestuvėse dalyvavusius asmenis.
Užfiksuotas detalus judėjimas
Vienoje iš aptiktų bylų prisegta B. Dekanidzės ir Eleonoros Dekanidzės specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį byla Nr. 20422. Bylos duomenimis, 1986 metais šie asmenys pageidavo išvykti nuolat gyventi į Izraelį.
KGB 5-tos tarnybos l-ojo skyriaus viršininko pavaduotojo Vozbuto 1987-01-05 pažymoje rašoma, kad B. Dekanidzė darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, kompromituojančios medžiagos apie jį nėra. LTSR KGB Vilniaus miesto viršininko pavaduotojo V. Neverausko 1987-01-07 pažymoje, KGB Vilniaus rajono skyriaus viršininko S. Šimkaus 1987-01-12 pažymoje, KGB 6-tojo skyriaus 3-ojo poskyrio 1987-01-14 pažymose rašoma, kad kompromituojančios medžiagos apie B. Dekanidzę nėra.
LTSR KGB 1987- 01-20 pranešime LTSR vidaus reikalų ministerijai rašoma, kad medžiagos, dėl kurios Borisas ir Eleonora Dekanidzės negalėtų išvykti nuolat gyventi į Izraelį pagal B. Dekanidzės motinos kvietimą, nėra.
LTSR vidaus reikalų ministerijos vizų ir registracijos skyriaus 1988-12-15 lydraščio duomenimis, Borisas ir Eleonora Dekanidzės pageidavo atkurti TSRS pilietybę ir vėliau atvykti gyventi į Lietuvos TSR. Kartu B. Dekanidzė pageidavo iš Lenkijos laikinai atvykti į Lietuvos TSR.
LTSR KGB 1989-01-05 rašte LTSR vidaus reikalų ministerijai rašoma, kad B. Dekanidzės, asmens be pilietybės, laikinas atvykimas į Vilnių, tėvo kvietimu yra nepageidautinas.
B. Dekanidzė, gyvendamas TSRS, užsiiminėjo neteisėta veikla: sukčiavimu, buvo įtariamas dalyvavęs valiutos spekuliavimo sandoriuose, prekyba narkotikais, susijęs su nusikalstamu pasauliu. Byloje yra LTSR Ministrų tarybos 1989-02-03 raštas LTSR KGB – „neduoti asmenims be pilietybės Dekanidzei Borisui Georgijevičiui ir Dekanidzei Eleonorai Viktorovnai sutikimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos TSR“.
Tarp archyvinių duomenų saugoma ir G. Dekanidzės sutuoktinės Tamaros Dekanidzės Aleksandrovnos, g. 1949 metais, specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį byla.
Sunaikintų LSSR KGB operatyvinės įskaitos bylų abėcėlinės kartotekos Nr. 20 kortelių duomenimis, LTSR KGB 2 valdybos 3-as skyrius 1989-04-11 užregistravo B. Dekanidzei, gyvenusiam Varšuvoje, be pilietybės, operatyvinio tyrimo bylą Nr. 374 „Chiščnik“ („kontrabanda“). Šią bylą tyrė LTSR KGB 2-os valdybos 3-o skyriaus vyr. operatyvinis įgaliotinis A. Galkinas.
Kortelėje Nr. 12838 rašoma, kad B. Dekanidzė 1987-ųjų gegužę išvyko nuolat gyventi į JAV. Iki išvykimo su nusikalstama grupe užsiiminėjo kontrabanda, valiutos spekuliacija. Gyvendamas Varšuvoje, užmezgė ryšius su draugais Vilniuje siekdamas suburti nusikalstamą grupę kontrabandai ir valiutinėms operacijoms vykdyti.
1991-04-08 operatyvinio tyrimo byla Nr. 374 „Chiščnik“, vesta B. Dekanidzei, gyvenusiam Vilniuje, VFR piliečiui (kitur – TSRS piliečiui), buvo prijungta prie grupinio operatyvinio tyrimo bylos Nr. 48 „Staja“, kurios objektais buvo B. Dekanidzė, Šolomas Subičius, Igoris Tiomkinas, Vilniaus mafijos siautėjimo laikais geriau žinomas Timochos pravarde.
Įskaitos priežastis – „pastovi nusikalstama asmenų grupė, organizuota smurtiniams veiksmams, užsiiminėjo reketu, kontrabanda meno ir kitomis vertybėmis“.
Garsėjo ryšiais milicijoje, KGB Viename iš fondų saugoma šifrotelegramos teksto duomenimis, operatyvinio tyrimo byla sudaryta grupei asmenų „Staja“ („pastovi nusikalstama asmenų grupė, organizuota smurtiniams veiksmams“), pradėta 1989 metų balandžio mėn. paraleliai su operatyvinio tyrimo byla „Chiščnik“ („kontrabanda“), užvesta B. Dekanidzei, iki išvykimo į užsienį gyvenusiam Vilniuje.
Bylų objektai 1980-ųjų pradžioje susibūrė į grupę, užsiiminėjusią spekuliacija valiuta ir „Vnešposyltorgo“ čekiais, sukčiavimu ir reketu. Vadinamosios Brigados aktyvumas žymiai sumažėjo 1987 metais, grupės lyderiui B. Dekanidzei ir dar vienam autoritetingam nariui – Donskichui Grigorijui – išvykus nuolat gyventi į JAV.
1989-ųjų pradžioje „Chiščnik“ neva gavo VFR pilietybę, rugpjūčio mėn. atvyko į Lietuvą prisidengdamas bendros lietuvių ir vokiečių įmonės steigimu. Nuo to laiko jis nuolat būdavo Lietuvos teritorijoje, vadovavo Brigados veiklai, trumpam išvykdavo į VFR ryšiams tarp emigrantų palaikyti.
„Literinėje byloje Nr.1388“ skelbiama, kad gauta signalų apie organizuotą nusikalstamumą, pažeidžiantį valstybės saugumo interesus, patikrinimo medžiaga, kurioje nurodoma, jog G. Dekanidzė, prekiavęs ginklais, turėjo ryšių tarp milicijos ir KGB darbuotojų.
Čia prisegta ir Vilniaus vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos 6-to skyriaus 1989-11-29 pažyma apie asmens apklausą, kurioje yra duomenų apie turguose plėšikavusią ir „mokesčius“ rinkusią Igorio ir Olego Achremovų (kaip žinia, I. Achremovas 1993-iųjų spalį paleido mirtinus šūvius į žurnalistą V. Lingį, o brolis Olegas prieš keletą metų įkliuvo dėl prekybos moterimis) grupę, kuri turėjo ryšius su Brigados nariais I. Tiomkinu, O. Mikloševičiumi ir kt.
1990-09-03 surašyta pažyma apie susitikimą su patikėtiniu, kuriame rašoma apie Gibono (Tadeušo Vasilevskio, šiuo metu už narkotikų prekybą bausmę nelaisvėje atliekančio) brigadą.
Bene kurioziškiausia situacija pažymėta 1990-07-17, kai saugumo darbuotojai surašė raportą apie tai, kad I. Tiomkinas atėjęs į LTSR KGB pastatą atidavė pistoletą su šoviniais, kurį, jo žodžiais, prieš keletą minučių atėmė iš jaunuolio pačiame Vilniaus centre, Gedimino prospekte.
Kad ir kaip KGB sekliai bandė prispausti „brigadinių“ uodegas, tačiau didžiąją laiko dalį jie praleisdavo tarpusavyje posėdžiaudami bei naktimis šėliodami tuometiniame „Lietuvos“ viešbutyje (dabartiniame „Radisson Blu Hotel Lietuva“, esančiame Konstitucijos prospekte).
Tačiau net ir pernelyg įšilę nuo alkoholio, senosios kartos Vilniaus nusikaltėliai laikėsi griežtos konspiracijos. „Šiame daugiaaukščio viešbučio pastate daug kur buvome sumontavę anuomet modernius pasiklausymo įrenginius, – „Balsas.lt savaitei“ prasitarė vienas buvusių aukščiausių Vilniaus kagėbistų. – Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, kartais jie mus visgi pergudraudavo: svarbiausius nusikalstamos veiklos klausimus „brigadiniai“ apsvarstydavo leisdamiesi ilgai judančiame lifte.“
