Nuo spalio 15 dienos žvejai mėgėjai, nors ir turėdami žvejybos leidimą, privalėjo suvynioti meškeres. Būtent nuo tos dienos nebegalima žvejoti lašišų, margųjų upėtakių, šlakių ir vėžių. Tačiau gamtos apsaugos inspektoriams darbo nestinga – vis dar atsiranda rizikuojančiųjų sugauti laimikį ir likti nenubaustų.
Žvejojo draustinyje
Kaip praneša Apsaugos ministerijos visuomenės informavimo skyrius, vien per spalio mėnesį gamtos apsaugos pareigūnai įvairiuose šalies vandens telkiniuose užklupo nemažą būrelį žūklautojų, kurie neleistinais būdais ketino pasigauti žuvų arba pasigauti tokių, kurias šiuo metu draudžiama gaudyti. Vietoj to, kad papildytų savo skrandžius ar kišenę, šiems pažeidėjams teks mokėti nemažas, o kai kam ir didžiules baudas.
Štai pačią pirmąją dieną, kai buvo uždrausta lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir vėžių žvejyba, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gamtosaugininkai Minijos upėje ties Sakūčių kaimu (Šilutės raj.) sulaikė tris brakonieriavusius klaipėdiečius. Šie naudojosi 50 m ilgio ir 4 m aukščio statomuoju tinklu. Jame aplinkosaugininkai rado lašišą, šlakį, starkį ir kuoją.
Kadangi jie žvejojo saugomoje teritorijoje – Minijos ichtiologiniame draustinyje, taikomi trigubai didesni žalos atlyginimo įkainiai. Tad už kelias neteisėtai sugautas žuvis brakonieriai turės sumokėti 14 700 litų. Už neteisėtą žvejybą gresia ir administracinė atsakomybė. Bus skirta nuo 400 iki 1000 litų bauda. Taip pat konfiskuoti tinklas ir valtis.
Savadarbiai skrituliai
Tauragno ežere (Utenos raj.) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė gerai žinomus aplinkosaugininkams Ignalinos rajono Švedriškės kaimo gyventojus V. I. ir R. Ž., kurie žvejojo net su 248 savadirbiais skrituliais, leistiną žvejybos įrankių skaičių viršydami daugiau kaip 30 kartų!
Pažeidėjai nustebo, kai rašant administracinio teisės pažeidimo protokolus sužinojo, kad nuo šių metų rugsėjo 21 dienos, įsigaliojus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimams, žvejyba, viršijant leistiną mėgėjų žvejybos įrankių kiekį vienam žvejui daugiau kaip du kartus, vertinama kaip draudžiamas žvejybos būdas ir skiriama bauda nuo 400 iki 1000 litų. Be to, konfiskuojami įrankiai ir žvejybos priemonės.
Tad vyrai neteko savadirbių skritulių ir valties su irklais. Dar teks susimokėti 841,65 lito ir taip atlyginti gamtai padarytą žalą.
Grubūs pažeidimai
O spalio pabaigoje Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patruliuodami Kaune, ties Panemunės šilu pastebėjo šviesos blyksnius Nemune. Jie palaukė, kol povandeninės žūklės, kuri upėse yra draudžiama, mėgėjas išlips į krantą.
Sulaikytas kaunietis buvo sugavęs 2 sterkus, karšį ir meknę. Už šias žuvis jis privalės atlyginti 1520 litų gamtos ištekliams padarytą žalą. Pažeidėjui teks sumokėti ir administracinę baudą.
Kaip jau minėjome, neseniai patikslintose Mėgėjų žvejybos taisyklėse povandeninė žūklė tamsiuoju paros metu ar vandens telkiniuose, kuriuose ji neleidžiama, priskiriama grubiems pažeidimams ir užtraukia baudą nuo 400 iki 1000 litų su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taigi, brakonierius neteko ne tik naro kostiumo, bet ir visos savo įrangos – povandeninio šautuvo su pritaisytu prožektoriumi, akvalango, peilio, ląstų, liemenės su svoriu.
Po kelių dienų kauniečiams pareigūnams žvejai mėgėjai pranešė apie galimai neteisėtą žvejybą tinklais, Kaišiadorių rajone, Kauno mariose ties Rumšiškių įlanka. Nuvykę į nurodytą vietą aplinkos apsaugos inspektoriai pasislėpė pasaloje. Neilgai trukus šioje vietoje pasirodė du vyrai, nešini dideliu plastikiniu kibiru. Pareigūnai kantriai palaukė, kol vyrai ant liepto ištraukė tinklus ir atvilko į krantą.
Čia „žvejus“ pasitiko inspektoriai ir suskaičiavo jų laimikį: tinkluose rado 4 sterkus, 1 lydeką, 1 lyną, 13,78 kg kuojų, 0,5 kg ešerių, 0,54 kg plakių, 0,99 kg strepečių.
Kaip vėliau paaiškėjo, J. K ir D. S. yra Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Abiems vyrams buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai už padarytą pažeidimą, taip pat paskaičiuota žala gamtai kuri siekia šiek tiek daugiau nei 3230 litų.
Brangūs unguriai
O pačioje spalio pabaigoje Utenos RAAD pareigūnai akcijos ,,Lašiša-2013“ metu, patruliavo Anykščių, Ukmergės ir Švenčionių rajonuose. Baigiantis reidui, apie vidurnaktį, jie nutarė patikrinti ir iš Kretuono ežero ištekantį Kretuonos upelį.
Paėję palei jį pasroviui nuo žiočių, aplinkosaugininkai aptiko pastatytą ungurinę gaudyklę. Pažeidėjo, nepaisančio draudimo rudenį žvejoti migruojančius ungurius, jiems teko laukti visą naktį siaučiant vėjams, lyjant ir žaibuojant. Apie 5 valandą ryto upeliu prie gaudyklės atbrido vyriškis. Jis veikė itin atsargiai – nesinaudojo jokiu šviesos šaltiniu, tylutėliai susidėjo laimikį į maišą, nusiėmė gaudyklę ir tyliai viską plukdydamas upeliu nubrido atgal.
Kai tik jis išlipo į krantą, buvo sulaikytas su visais įkalčiais – į maišą sudėtais unguriais ir gaudykle. Paaiškėjo, kad tai jau ne sykį aplinkosaugininkų baustas Švenčionių rajono gyventojas. Tris kartus jis buvo sulaikytas už mėgėjiškos žvejybos ir vieną kartą už verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus. Anot šio žvejo verslininko, iš vakaro jis žvejojęs Kretuono ežere pagal verslinės žvejybos leidimą statomais tinklais, o vėliau sumanė pastatyti dar ir ungurinę gaudyklę upelyje. Kadangi paklausa šviežiems unguriams didelė, tai ir pasidavė nelabojo gundymams, susiviliojo lengvu uždarbiu. Gaudykle sugautuosius 95 ungurius būtų pardavęs už maždaug 2500 litų. Tačiau šis nakties „versliukas“ brakonieriui kainuos 40 kartų brangiau – už žuvų ištekliams padarytą žalą jis turės sumokėti 103 100 litų.
Didžiuliai plotai
Pasak Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Almanto Vaičiūno, jų rajono pareigūnams tenka prižiūrėti 1002 vandens telkinius, kurie didesni nei 0,5 hektaro. „Padidintos baudos, valčių bei žvejybos priemonių konfiskavimas, tinklinių įrankių sustiprinta kontrolė gerokai sumažino brakonierių skaičių, – pasidžiaugė viršininkas. – Tačiau kaip policija negali išgaudyti visų nusikaltėlių, taip mes – brakonierių. Pasitaiko, kad toks „žvejys“ netenka laimikio, už jį susimoka (atlygina žalą gamtai – aut. past.), sumoka dar ir administracinę baudą, konfiskuojama dar ir jo valtis bei žūklavimo įrankiai, o jis dar pavagia kaimynų valtį ir, tik patekęs už vagystę į policiją, pagaliau atsitokėja ir ilgam praranda norą brakonieriauti.“
Tą dieną, kai straipsnio autorė kalbėjosi su A. Vaičiūnu, viršininkas važiavo padėti inspektoriams ištraukti iš apipelkėjusio Sekluočio ežero (Ignalinos raj., Kazitiškių sen,) brakonierių paslėptą valtį. Du tą dieną net 6 tinklais žuvis gaudę „žvejai-mėgėjai“ į pareigūnų rankas pakliuvo su 2 kg kuojų, 2 kg raudžių ir 0,5 kg ešerų. „Tai gana menkas laimikis – sakė A. Vaičiūnas. – Tačiau už kiekvieną sugautą šių žuvų kilogramą brakonieriams teks sumokėti po 30 litų, neteks tinklų ir valties, ir dar garantuota administracinė bauda – nuo 400 iki 1000 litų“.
Prisišmaikštavo
Na, o dieną prieš, tiksliau naktį, to paties regiono aplinkosaugininkai sulaikė du pažeidėjus, kurie savo laimikį jau vežėsi automobilio bagažinėje.
Apie įtartiną automobilį informavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinė. Pasieniečių ekipažas Zarasų rajone prie Drūkšių ežero sustabdyto automobilio bagažinėje aptiko 25 lydekas, karšį ir lyną. Automobiliu važiavę vyriškiai dievagojosi apie jokias žuvis nieko nežinantys.
Atvykusiems aplinkosaugininkams sulaikytieji šmaikštavo, esą žuvys pačios į bagažinę įšokusios. Tačiau jų juokeliai greitai baigėsi, kai pareigūnai, nusekę pėdsakais iki Drūkšių ežero, rado ką tik panaudotą medinę valtį. Brakonieriams beliko tik prisipažinti.
Na, o pareigūnams teko surašyti protokolą ir paimti žvejybos įrankius – tinklus.
Beje, šie pažeidėjai pareigūnams įkliūva jau ne pirmą kartą – vienas sulaikytas jau penktą, kitas – ketvirtą kartą. Šįkart jų padaryta žala gamtai siekia kiek daugiau nei 14 000 litų. Jiems teks atlyginti gamtai padarytą žalą, susimokėti administracinę baudą, na ir pirkti naują valtį. O, kadangi automobilį vairavęs pažeidėjas neturėjo dar ir vairuotojo pažymėjimo, tai ši žvejyba vyrams atsieis tikrai brangiai...
„Elektrikas“
Vilniaus RAAD pareigūnai, lapkričio pradžioje kelias paras budėję pasaloje prie Meros upės Pameronių kaime (Švenčionių raj.), sulaikė brakonierių, kuris žuvis gaudė itin brutaliu būdu – naudodamas elektros srovę. Šiemet tai pirmas atvejis šalyje, kai sulaikytas vadinamasis „elektrikas“.
Sulaikytajam Pameronių kaimo gyventojui už draudžiamų nemėgėjiškos žūklės įrankių – žeberklo, ežerinės gaudyklės ir keturių statomųjų tinklų, kuriuos jo sodyboje aptiko pareigūnai, laikymą ir naudojimą gali būti skirta iki 1000 litų administracinė bauda.
Kaip paaiškėjo itin kruopščiai apžiūrėjus šio brakonieriaus sodybą, jis savo nusikalstamą veiklą buvo gerai užmaskavęs – upės link nutiestus elektros laidus buvo užkasęs po žeme, todėl jų visai nebuvo matyti. O ir pačią elektrą brakonierius vogė, ant elektros stulpų laidų pakabindamas skersinį.
Gamtosaugininkai pagalbinėse sodybos patalpose aptiko ir 200 gramų lašišų ikrų. Todėl gamtos ištekliams padarytai žalai atlyginti pažeidėjas turės sumokėti 200 litų. Kadangi žūklė naudojant elektrą laikoma itin pavojinga, tai šiam žvejui gresia baudžiamoji atsakomybė – aplinkosaugininkai surinktus įrodymus perdavė Švenčionių rajono policijai.
Davė rezultatų
Nuo šių metų pradžios įsigalioję Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, kuriose numatytos gerokai didesnės baudos brakonieriams bei iki 10 kartų padidinti ieškiniai už žalą, padarytą gamtai medžiojant gyvūnus arba gaudant žuvis, kaip jau pripažino ir Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. Vaičiūnas, davė rezultatų.
Šias pataisas parengusi Aplinkos ministerija turėjo tikslą ne papildyti biudžetą iš pažeidėjo kišenės, o pakeisti žmonių mąstyseną: gamta visų mūsų namai, o brakonieriavimas – tai vagystė iš mūsų visų.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, buvo padidintos ne tik baudos ir ieškiniai, už neteisėtą žvejybą ar medžioklę, bet taip pat buvo numatyta galimybė konfiskuoti brakonieriams priklausančius nusikaltimo įrankius: tinklus, žeberklus, kilpas, valtis ir kitas neteisėtos žvejybos ar medžioklės metu rastas priemones.
„Pažeidėjus šios visos priemonės gerokai sudrausmino, – sakė K. Motiekaitis. – Dažnam brakonieriui tai dideli nuostoliai, kai konfiskuojama ne tik visa rasta žvejybos ar medžioklės įranga, bet dar ir už laimikį tenka solidžiai susimokėti. Štai kad ir dažniausiai ant mūsų stalo pasitaikančios žuvys – karšis, lynas, karpis įvertintos po 200 litų už kiekvieną, o jei sugaunanama lydeka, starkis ar vėgėlė, tai už kiekvieną tokią žuvį pažeidėjui tenka pakloti po 500 litų“.
„Lašiša-2013“
Nuo gruodžio 15-os iki sausio 15 dienos bus draudžiama gaudyti vėgėles, nes tuo metu prasidės jų neršimo metas. Šiuo metu neršia lašišos ir šlakiai. Tad gamtosaugininkai nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio 20-os vykdo akciją „Lašiša-2013“. „Šiuo metu daugiau darbo turi aukštupiuose gamtos išteklius prižiūrintys pareigūnai, – paaiškino K. Motiekaitis. – Mat lašišinės žuvys kiekvienais metais iš Baltijos jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Todėl akcija surengta dviem etapais: 1-asis – Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir Nemuno upėje vyko nuo rugsėjo 2 iki spalio 20 dienos, o nuo spalio 1-osios iki lapkričio 20-osios didesnės gamtosaugininkų pajėgos sutelktos Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upėse ir jų intakuose.
Šios akcijos metu jau patikrinta daugiau nei 5500 žvejų. Iš jų tik 188 neturėjo leidimų žvejoti. Už nedidelius pažeidimus surašyti protokolai 239 žvejams ir 21 protokolas – už šiukščius žūklės taisyklių pažeidimus“.
Pažeidimų sumažėjo
Per tris šių metų ketvirčius už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą skirta daugiau nei 300 000 litų administracinių baudų, pateiktata civilinių ieškinių, kurių bendra suma sudaro beveik 600 000 litų. Iš žvejų mėgėjų konfiskuota daugiau nei 700 įvairių žvejybos įrankių, 75 vandens transporto priemonės.
„Nors žvejai vis dar ryžtąsi brakonieriauti, tačiau šiukščių pažeidimų sumažėjo trečdaliu, – teigė K. Motiekaitis. – Tik dabar dažnas toks pažeidėjas kreipiasi į teismą, prašydamas sumažinti baudą ir ieškinius. Girdi, tai jis „netyčia“ plaukė pro šalį, tai tinklai ar valtis neva ne jo buvo ir t.t., todėl baudų išieškojimo procesas truputį pailgėjo. Tačiau sustiprinta aplinkosauginė kontrolė ir padidinti gamtai padarytos žalos atlyginimo įkainiai duoda savo vaisius“.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
