„Išskiriama keletas oraus darbo elementų. Tai laisvė nuo prievartos darbe. Ši kategorija yra gana sudėtinga, nes prievarta gali būti ir netiesioginė, kai žmogus verčiamas dirbti už mažas pajamas arba visai be jų. Kitas veiksnys – neišnaudojimas arba tinkamas finansinis atlikto darbo įvertinimas. Dar labai svarbus orumo elementas – saugumas darbe. Ne tik fizinis, bet ir socialinis, psichologinis. Taip pat turi būti sutelkiamas dėmesys ir į socialines garantijas žmogui, praradusiam galimybę dalyvauti darbo rinkoje“, - dėstė specialistas.
„Oriame darbe labai svarbios žmogaus raidos ir socialinės integracijos galimybės. Darbas turi plėtoti žmogaus galimybes, integraciją, pilnatvę. Laisvė reikšti savo nuomonę ir būti informuotam apie darbo rezultatus, jo tikslus ir daromą įtaką aplinkai – taip pat oraus darbo dalis. Svarbi ir nediskriminacija“, - apie orų darbą kalbėjo B. Gruževskis.
Pašnekovas pasakojo, kad, taikant minėtus elementus, Europos kontekste Lietuva neatrodo labai gerai. „Jei kalbėtume apie darbo apmokėjimą, tai nėra kalbos, kad mes ženkliai atsiliekame nuo ES vidurkio, ir tarp kaimyninių šalių turime žemiausią vidutinį ir minimalų darbo užmokestį. Tad tikrai yra kur tobulėti. Nors noriu akcentuoti, kad pas mus nėra blogiausia situacija nei ES, nei pasaulyje. Taip pat būtina paminėti, kad po nepriklausomybės atgavimo galimybės didėja, teisinė ir saugumo aplinka darbe gerėja, stengiamasi priartėti prie ES vidurkio“.
„Kalbant apie perspektyvas – tai orumas yra žmogaus aktyvumas, o Lietuvoje profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų socialinis aktyvumas yra labai žemas. Manau, kad ateityje jis didės ir nebus tokios nuostatos, kad viską pakeis, padarys kiti, o ne aš. Taigi orus darbas yra tiesioginių piliečių pastangų rezultatas. Todėl šalių, kurių žmonės yra labai aktyvūs, padėtis yra žymiai geresnė nei Lietuvoje,“, - pasakojo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
