„Įstatymu įpareigosime galimybę paklausti papildomos informacijos ne daugiau nei vieną kartą. Tai reikšmingai spręstų procedūrų trukmės klausimą“, – ketvirtadienį Eltai teigė L. Savickas.
„Lygiai taip pat nutarta sekti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pavyzdžiu, rekomenduoti kitiems ministrams priimti vidaus tvarkos sprendimus savo valdymo srityje, siekti mažinti administracinę naštą, identifikuoti tris esmines kuriamos administracinės naštos problemas ir jose tą naštą mažinti 30 proc.“ – nurodė jis.
A. Romanovskis: perteklinės pastabos – viena skausmingiausių problemų verslui
Iniciatyvą sveikino Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. Pasak jo, verslo bendruomenė siūlo imtis pokyčių, pradedant nuo paprasčiausių sprendimų. Vienas tokių – draudimas institucijoms pateikinėti besikartojančias pastabas.
„Tai yra viena skausmingiausių problemų, kai institucijos pateikia pastabas, verslas jas išpildo, bet gauna dar naujų pastabų. Tada įsisukama į pastabų derinimo karuselę“, – pasakojo jis.
A. Romanovskio teigimu, verslas dažnai susiduria su absurdiškomis situacijomis, kuomet vilkinamos net paprasčiausios procedūros.
„Šiandien jau išsprendėme vienos įmonės neįtikėtinai komišką situaciją, kada ji keletą metų iš eilės prašo, kad viena reguliuojanti institucija sertifikatus išduotų per septynias, o ne per dvi dienas, ir pateiktų elektroniniu paštu, o ne popieriumi“, – aiškino jis.
LVK prezidentas teigia, kad verslo asociacijų įkurta Efektyvios valstybės komisija Vyriausybę ragino atkreipti dėmesį̨ į daugiausia skundų sulaukusius sektorius. Jo teigimu, dėl viešųjų pirkimų procedūrų jau yra planuojamas posėdis.
„Efektyvios valstybės komisija identifikavo keletą jautriausių sektorių, pagal gautus skundus ir pasiūlymus – tai teritorijų planavimas ir statybos įstatymas, fintech ir visų naujųjų technologijų reguliavimas, viešieji pirkimai ir Centrinės projektų valdymo agentūros veikla“, – vardijo A. Romanovskis.
„Gavome iš institucijų skundus, dabar rengiamės atskiram posėdžiui dėl viešųjų pirkimų procesų paprastinimo, ypatingai kas yra susiję su europiniais pinigais“, – pridūrė jis.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atskleidė, kad posėdžio metu buvo iškelta ir perteklinių reikalavimų verslui problema, pagal kurią, jo teigimu, Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Ne paslaptis, kad Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis, ant tų reikalavimų, kuriuos mums duoda ES, mes uždedame dar daugiau tų filtrų, bijodami, kad kažkas kažkuo blogai nepasinaudotų“, – sakė V. Janulevičius.
„Mūsų buvo siūlymas – palikime ES reikalavimus kaip bazę, neprikurkime naujų papildomų, darykime taip, kaip ir kitos šalys“, – akcentavo jis.
Ministras L. Savickaas informavo, kad Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisija planuoja reguliariai posėdžiauti kas mėnesį, o esant poreikiui, šaukti papildomus posėdžius.
Komisiją sudarys 8 nevyriausybinių organizacijų ir tiek pat valstybės institucijų atstovų – pariteto principą jau anksčiau diskutuojant apie tokios komisijos veikimą pasiūlė verslo organizacijos.
Biurokratijos mažinimu užsiimančiai komisijai vadovaus premjeras arba Vyriausybės kancleris, ją sudarys pirmininko pavaduotojas, deleguotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat Aplinkos, Energetikos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijų atstovai – jais galės būti ir patys ministrai.
Verslui atstovaus Lietuvos pramonininkų ir verslo konfederacijų, asociacijų „Investors‘ Forum“ ir „Infobalt“, taip pat Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovai.
Savo atstovą deleguos ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Apie poreikį kurti komisiją, kuri mažintų administracinę naštą verslui, šalyje pradėta diskutuoti šių metų sandūroje, kai pernai gruodį aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pranešė apie planus stabdyti 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ Taivano puslaidininkių gamyklų parko projektą Vilniuje, Liepkalnyje.
Verslininko teigimu, projektą stabdė biurokratinės kliūtys – Lietuvoje trūksta didžiuliam projektui būtinų elektros pajėgumų, užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas, kilo kitų iššūkių bendraujant su ministerijomis bei joms atsakingomis institucijomis.
Vėliau, sureagavus valstybės institucijoms, A. Paukštys pranešė, kad bent dalies gamyklų statybos galėtų būti užbaigtos iki 2032 m.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
